Lietuvos muzikos akademijos Tarptautinių ryšių skyrius, kuriam vadovauja doc. Laima BAKIENĖ, savo veiklos dešimtmetį pažymėjo reikšmingu tarptautiniu renginiu - rugsėjį akademijoje vyko Europos konservatorijų asociacijos, tarptautinių bendradarbiavimo tarp Europos aukštųjų muzikos ir teatro mokyklų “Polyphonia” ir “Sibelius” tinklų jungtinis posėdis. Jame dalyvavo 48 atstovai iš 35 institucijų. Tokio masto renginys Baltijos regione vyko pirmą kartą. Posėdyje buvo aptariamos ES bendradarbiavimo švietimo srityje programos Socrates/Erasmus perspektyvos, svarstyti studijų programų tobulinimo klausimai. Priminsime, kad minėta programa finansuoja studentų 3-12 mėn. studijas užsienyje, dėstytojų mainus, stažuotes, ES šalių kalbų mokymąsi ir kitų aukštųjų mokyklų bendrus projektus.

Surengus minėtą renginį norėta aktyvinti Rytų ir Vidurio Europos aukštąsias muzikos mokyklas įsitraukti į SOCRATES/ERASMUS programą, pasikeisti bendradarbiavimo patirtimi. Tačiau ne vien tai. Kaip pripažino Paryžiaus konservatorijos Tarptautinių ryšių skyriaus direktorė Gretchen Amussen, tie prancūzai studentai, kurie jau spėjo atvykti pasitobulinti į Lietuvos muzikos akademiją, buvo tiesiog sužavėti, kai kurie net pramoko lietuviškai. Tarptautinio bendradarbiavimo svorio centro perkėlimas toliau į Rytus reikšmingas taip pat ir Vakarų šalių aukštosioms muzikos mokykloms. Beje, tuo gana akivaizdžiai įsitikinome ir per tarptautinius dirigavimo kursus, kurie Vilniuje vyko š. m. vasario mėn. Juose dalyvavo 10 šalių studentai, o užsiėmimams vadovavo keturi žymūs Lietuvos bei užsienio dirigentai.

Na, o jungtinio posėdžio organizatoriai žurnalistams sudarė galimybę pabendrauti su svečiais: Europos konservatorijų asociacijos atstovais Martin Prchal ir Tuula Kotilainen, “Sibelijaus” tinklo koordinatorėmis Mari Iknen ir Leena Hyvarinen, “Polyphonia” tinklo koordinatore Fiet Nafzger, jau minėtąja Paryžiaus konservatorijos Tarptautinių ryšių skyriaus direktore Gretchen Amussen ir kitais. Lietuvos muzikos akademijai atstovavo šio ERASMUS renginio Vilniuje organizatorės Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Laima Bakienė ir darbuotoja Rima Rimšaitė bei už spaudos konferenciją atsakingas LMA Senato narys, kompozitorius doc. Mindaugas Urbaitis ir LMA mokslo ir meno prorektorius prof. Eugenijus Ignatonis.

Gerbiant individualumą, ieškoti suderinamumo

Anot p. Martin Prchal, gali būti du atsakymai į šį klausimą. ES šalyse siekiama vienos aukštosios mokyklos teikiamą aukštąjį muzikinį išsilavinimą suderinti su kita. Tada studentai galės lengviau keisti studijų vietą. Tai nereiškia, kad sistema turi būti visur vienoda, visiškai harmonizuota - ne. Kitas svarbus dalykas - europinių diplomų tarptautinis pripažinimas, kad turėdamas vienoje šalyje įgytą aukštojo mokslo diplomą absolventas galėtų gauti darbo Prancūzijoje, Vokietijoje ir kt. šalyse. Anot M. Prchal, šitie dalykai jokioje šalyje kol kas nesutvarkyti, todėl muzikos profesionalams kyla daugybė kliūčių, norint įsidarbinti kitose šalyse.

Pasak p. Gretchen Amussen, klausimas esminis, todėl jis ir buvo tapęs svarbiausiu diskusijos objektu pernykščiame Europos konservatorijų asociacijos narių susitikime Bukarešte. Mat gerbiant individualumą tuo pat metu reikia ieškoti suderinamumo. Tame susitikime norvegų kolega kalbėjo apie agurkų standartus Europoje. Galima pasiekti, kad agurkai būtų riesti arba tiesūs, bet tai nereiškia, kad ir visos mokyklos turi būti “ištiesintos” pagal ranžyrą. Antai studento iš Lietuvos diplome parašyta - “bakalauras”. Prancūzijoje niekas tokiam studentui nepripažins aukštojo mokslo, kadangi ši sąvoka ten reiškia visai ką kitą. Todėl ir reikia diskutuoti, kad panašių nesusipratimų nebūtų.

Nori daug groti? Atvažiuok į Vilnių

Ne mažiau sunkumų iškyla muzikinės pedagogikos srityje. Švedijos atstovė pasiguodė, kad jų šalis turi gana savitą specialistų rengimo sistemą, todėl iškyla daug nenumatytų kliūčių, kai pagal mainų programas tenka švedus studentus siųsti į kitas šalis. Beje, švedė pripažino, jog per TEMPUS programą prasidėjęs bendradarbiavimas tarp Vakarų ir Rytų bei Vidurio Europos aukštųjų mokyklų parodė, kad nauda čia abipusiška ir Vakarai nemažai pasimokė iš savo rytinių kolegų. Atskirose srityse - ne vien muzikos, bet ir medicinos, technikos ir kt. mokslų bendradarbiavimą galima plėtoti abipusiškai naudingai.

Kokius trūkumus atvykusieji pagal mainų programas pastebi Lietuvos aukštosiose mokyklose? Kalbėdami apie Lietuvos muzikos akademiją svečiai gal iš mandagumo neminėjo trūkumų. Užtat rado progą paminėti privalumus. Vilniuje iš kitų šalių atvykę studentai galėdavo labai daug groti, tobulintis iš savo specialybės. Savo šalyje jie tokių galimybių paprastai neturi. Čia ir glūdi visa mainų esmė: atvykėliai visų paskaitų, kaip vietiniai studentai, nelanko, užtat gali daugiau laiko skirti specialybei. Panašiai ir lietuviai studentai nuvykę į kitą šalį padaro didelę pažangą.

Be to, įvairių mokymo institucijų skirtingi “svorio” centrai. Štai Paryžiaus konservatorijoje daugiau dėmesio skiriama šiuolaikinei muzikai. Tačiau iš lietuvių niekas ir nelaukia, kad jie teiktų kitiems tai, ko patys neturi. Daugiau dirbdami su tradicine, klasikine muzika, mes taip pat galime būti labai naudingi iš kitų šalių pagal mainų programą atvykusiems studentams. Tai pabrėžė viešnia iš Prancūzijos.

Patarimai norintiems studijuoti fleitą

Štai suomiai didžiuojasi plačiu muzikos mokyklų tinklu ir geru parengimu jose. Tad ir į Sibelijaus akademiją ateina labai gerai parengti studentai. Tačiau į Akademiją stoja tik nedidelė vaikų muzikos mokyklų absolventų dalis. Kiti toli gražu nebūtinai renkasi muziko profesionalo kelią, bet dėl to suomiai nesigraužia. Jie muzikos mokyklas vertina kaip investavimą į kultūrą ir tautinio identiteto dalykus.

Viešnia iš Olandijos tvirtino, jog jų šalies įprastoje muzikos mokykloje vaikas jokiu instrumentu groti neišmoks - tik pramoks. Tėvai leidžia į tas mokyklas savo vaikus siekdami suteikti jiems bendrą išsilavinimą ir kad jie turėtų užsiėmimą. Jeigu vaikas gabus, teikia vilčių, tai tėvų siunčiamas mokytis privačiai. Olandijoje pinigų sportui, muzikai pakanka, bet tai labiau hobi pobūdžio užsiėmimai. Siekiantys profesionalumo, šio savo tikslo turi siekti privačiai.

Prancūzijoje veikia 135 municipalinės ir valstybinės muzikos mokyklos. Jos pajėgia gerai parengti moksleivius, tačiau problema štai kokia: moksleivių daug ir negalima pakankamai dėmesio skirti būtent gabiausiems. Pageidaujančiųjų toliau studijuoti muziką yra labai daug. Įsivaizduokime, jog keli šimtai entuziastų nori studijuoti fleitą ar obojų. O darbo orkestruose gaus 2-3 baigusieji. Tai problema, kurią taip pat mėgina spręsti Europos konservatorijų asociacija.

Matyt, pribrendo laikas siekti ir tam tikro specialybės universalumo. Baigusieji aukštąsias muzikos mokyklas dabar turi suprasti, jog ateityje jie turės prisitaikyti dirbti darbą, prie kurio nėra pratę dabar ir kuriam kol kas nėra rengiami. Konkurentiškumas darbo rinkoje tik didės. Taigi būtina siekti tam tikro studijų sistemos universalumo.