Atsivertęs kun. prof. Antano Rubšio parengtą “Šventąjį raštą”, perskaičiau: “Šeštadienis sutvertas žmogui, o ne žmogus šeštadieniui”. Perskaičiau tai rugsėjo 16 d. šeštadienio rytą. Tą dieną mūsų universitete turėjo įvykti Vytauto Didžiojo universiteto paskutinės, 1950 m., laidos absolventų susitikimas, kuriame dalyvauti buvau pakviestas. Priminsiu, kad 1950 m. VDU, sovietų valdžios jau oficialiai vadintas Kauno universitetu, buvo padalintas į Kauno politechnikos ir į Kauno medicinos institutus. Vėliau iš Kauno politechnikos instituto išaugo ir Vilniaus inžinerinis statybos institutas (1969 m.), atgavus Lietuvos nepriklausomybę kartu su KPI tapęs universitetu. Kad paskutinės VDU laidos absolventai po 50 metų nutarė susitikti būtent mūsų universitete, didelė garbė ir pripažinimas Vilniaus Gedimino technikos universitetui. Garbūs VDU absolventai taip pripažįsta jų Alma mater tęstinumą. Juk KPI Vilniaus filialas, vėliau VISI, o dar vėliau VTU ir VGTU susikūrė būtent dalyvaujant buvusiems VDU absolventams. Beveik nuo pat KPI Vilniaus filialo įkūrimo jam vadovavo jau minėtos VDU laidos absolventas doc. Aleksandras Čyras, filiale dirbo ir doc. Antanas Kudzys bei kiti šios laidos absolventai. Abu docentai greitai tapo mokslų daktarais (dabar habilituoti daktarai), pirmaisiais filialo profesoriais. Jie inicijavo KPI Vilniaus filialo pertvarkymą į atskirą aukštąją mokyklą. Kad filialas turėjo net du statybos mokslų šakos profesorius, Valstybinių premijų laureatus, turėjo didelę įtaką jam tapti pirmuoju ir vieninteliu inžinierių statybos institutu visame Pabaltijyje. Nuo 1956 m., kai buvo įkurtas KPI Vilniaus filialas, iki 1969 m., kai jis tapo VISI, ir vėliau, iki 1990 m., kai jis tapo VTU, buvo parengtas didelis mokslų kandidatų daktarų būrys, keletas tapo profesoriais. Pastatyta naujų pastatų studentų miestelyje. Iš KPI į VISI pervažiavo dirbti didelis būrys dėstytojų.

Ypatingai didelį indėlį kuriant mūsų aukštąją mokyklą įnešė jos pirmasis rektorius akad. Aleksandras Čyras (apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu), akad. Antanas Kudzys, profesoriai V. Šeštokas, S. Rokas, D. Maciulevičius, Z. Vainoris, K. Antanavičius. Jie parengė gyvenimui visą būrį aspirantų, iš kurių dabar mūsų universitete daugelis tapo profesoriais, docentais. Akad. A. Čyro aspirantai A. Čižas, R. Kačianauskas, J. Atkočiūnas tapo profesoriais. Didelius darbus mūsų universitete nuveikė ir kiti paskutinės VDU laidos absolventai: prof. habil. dr. V. Vainauskas (1999 metų valstybinės premijos laureatas), prof. dr. B. Sidauga, docentai daktarai L. Vidugiris, E. Palšaitis, L. Puodžiukynas, docentai R. Sakalauskas, V. Pranaitis. Doc. R. Sakalauskas buvo ilgametis Lietuvos statybos ministras (apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu), doc. V. Pranaitis – ilgametis aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro pavaduotojas.

Paskutinės VDU laidos absolventai labai daug nuveikė mūsų universitete, išleido į gyvenimą tūkstančius inžinierių, parašė vadovėlių, monografijų, šimtus mokslo straipsnių, parengė technikos sričių žodynų, o svarbiausia, parengė universitetui gausią puikių mokslininkų ir pedagogų pamainą. Šv. Rašte pasakyta: “Pažinsite juos iš jų darbų” ir “Jūs esate žemės druska”. Teisingi žodžiai, pasakyti prieš 2000 metų, labai tinka ir paskutinės VDU laidos absolventams.

Vadovaujant doc. L. Vidugiriui šia proga buvo parengta ir VGTU leidyklos “Technika” išleista puiki knyga “Studijų ir polėkių metai. Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakulteto 1950 metų inžinierių laida”. Knygos pratarmę parašė doc. K. Blaževičius, paskutinį skyrių “Visada kartu” – VGTU doc. V. Pranaitis, stambius skyrius parašė VGTU docentai A. Nakas, E. Palšaitis, L. Vidugiris, VGTU prof. K. Kosčiauskas (apdovanotas Gedimino V laipsnio ordinu), KTU prof. J. J. Macevičius.

Į susitikimą susirinko gausus absolventų būrys su žmonomis, atvyko ir kai kurių absolventų našlės. Susitikime dalyvavo ir buvę dėstytojai KTU prof. J. Macevičius, VGTU prof. J. Kivilša, buvęs dekanas KTU prof. B. Petrulis. Įdomų pranešimą skaitė doc. E. Palšaitis, kalbėjo prof. B. Petrulis, doc. K. Blaževičius, absolventas inž. V. Sudžius. Doc. L. Vidugiris pristatė parengtą knygą. Visi susirinkusieji nusifotografavo.

Paklausiau oficialioje dalyje dalyvavusių “Lietuvos ryto” žurnalistų, ar buvo įdomu dvi valandas klausytis absolventų pasisakymų. Žurnalistai sakė, kad džiaugiasi redakcijos pavedimu, kad teko patirti įdomią istorijos pamoką, susipažinti su įdomiomis ir iškiliomis asmenybėmis, daug nuveikusiomis mūsų kraštui. Sakė, kad ne taip dažnai tenka rašyti reportažus apie įdomius ir teigiamus reiškinius.

Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę dalyvauti šiame susitikime, sveikinti susirinkusius ir dėkoti už jų nuveiktus didelius darbus Lietuvos ir mūsų universiteto labui. Šie žmonės savo gyvenime laikėsi Šv. Rašto žodžiais paremto principo “Didesnė palaima duoti negu imti” ir tikriausiai suprato, kad “svarbiausia yra išmintis, įsigyk išminties, supratimo, nors tai kainuotų visą, ką turi“ (Šv. Raštas, Patarlės 4:7). Neatsitiktinai įrašėme į mūsų universiteto LOGOS žodžius “Sapere aude” – išdrįsk būti išmintingu, siek išminties. Universiteto bendruomenės profesoriai, dėstytojai, studentai turi iš ko imti pavyzdį. Naudinga perskaityti parengtą knygą ir pasimokyti, kaip labai sunkiu laikotarpiu mūsų vyresnieji kolegos sugebėjo studijuoti, dirbti. Net ir dabar, sulaukę garbaus amžiaus, jie liko labai produktyvūs ir naudingi mūsų valstybei.