IŠ ĮVYKIO VIETOS
Rektoriaus rinkimai technologijos mokslų tvirtovėje
Kas padaryta per tuos aštuonerius metusBaigėsi rektoriaus prof. Kęstučio Kriščiūno antroji kadencija, o kartu ir nepaprastai reikšmingas Universiteto gyvenimo 8 metų laikotarpis, per kurį padaryta išties labai daug. KTU sugebėjo integruoti Vakarų šalių universitetų geriausius studijų sistemos bruožus, pritaikydamas juos prie mūsų realijų. KTU įgijo klasikinio universiteto bruožų, studijos grindžiamos mokslu ir plėtojamos pagal visas penkias mokslo kryptis. Pakito bene visų fakultetų pavadinimai, o svarbiausia - juose mokslas ir studijos. Išugdytas Socialinių mokslų fakultetas, gerokai pasikeitė Ekonomikos ir vadybos fakultetas, įkurtas daug kam gal ir netikėtas šioje technologijos mokslų tvirtovėje Humanitarinių mokslų fakultetas. Statybos ir architektūros, Dizaino ir technologijų fakultetai šiandien taip pat rengia toli gražu ne technokratus.
Per prof. K. Krikščiūno vadovavimo metus KTU studentų skaičius nuo 7 tūkst. padidėjo iki 17 tūkst., o doktorantų - nuo 35 iki 450. Pagaliau neturėtume pamiršti, jog KTU buvo tas ganėtinai altruistiškas donoras, kurio fakultetų pagrindu buvo įkurti nauji universitetai Klaipėdoje ir Šiauliuose. Žinoma, visi tie reikšmingi laimėjimai pasiekti bendromis Universiteto darbuotojų pastangomis. Galima neabejoti, kad naujajam rektoriui teks bene labiausiai naujovėms atviro, iniciatyvaus ir nuolat atsinaujinančio Universiteto skeptras. Studentai kelia reikalavimusDar spalio 12 d. KTU laikraštis Studijų aidai paskelbė visų trijų kandidatų į Universiteto rektorius - prof. Ramučio Bansevičiaus, prof. Sigito Kudarausko ir prof. Aleksandro Targamadzės - darbo, mokslinės ir pedagoginės veiklos trumpą pristatymą, taip pat ir jų rinkiminių programų tezes. Šių pretendentų Universiteto ateities vizijų išsamiau nenagrinėsime, kadangi trumpame reportaže iš įvykio vietos tai būtų nelengvai įvykdomas uždavinys.
Rektoriaus rinkimams skirtajam KTU Senato posėdžiui vadovavo Senato pirmininko pavaduotojas prof. Rimvydas Povilas Žilinskas. Mat pats pirmininkas - prof. R. Bansevičius - kaip tik ir kandidatavo į rektorius. Rinkimuose dalyvavo 78 Senato nariai (iš 82), tad pirmininkavęs R. P. Žilinskas pranešė: rinkimuose nugalės pretendentas, kuris slapto balsavimo metu surinks ne mažiau kaip 40 balsų. Jeigu nė vienam pretendentui nepavyks surinkti šio balsų skaičiaus, bus surengtas antras balsavimo turas, kuriame dalyvaus du kandidatai, gavę daugiausiai balsų. Jeigu ir antrajame ture nė vienas iš jų nesurinks 40 balsų, bus skelbiami nauji rinkimai. Po visų šių paaiškinimų pretendentai ištraukė burtus - pasisakymų eiliškumui nustatyti. Tiesa, prieš pietus vykusiame Senato posėdyje įvyko štai koks dalykas. KTU Studentų sąjungos atstovai pareikalavo, kad būtų vykdoma Lietuvos aukštojo mokslo įstatymo nuostata, pagal kurią aukštosios mokyklos senate studentų atstovams turi tekti ne mažiau kaip dešimtadalis vietų. Kadangi KTU Senate Studentų sąjungai ligi šiol teko tik 3 vietos, tai studentija ryžtingai pareikalavo, kad jos atstovams Senate būtų suteiktos dar 6 vietos. Savo reikalavimams įgyvendinti studentai pasirinko, matyt, ne pačią geriausią dieną, kadangi senatoriai šiame reikalavime įžvelgė akivaizdų norą paveikti rektoriaus rinkimų rezultatą: nauji 6 studentų balsai vieno kurio nors kandidato naudai - ne juokas. Žodžiu, tą dieną studentai lyg ir nieko nepešė, tačiau jų augantis aktyvumas rodo, jog Studentų sąjunga, matyt, vis didesnį vaidmenį vaidins KTU gyvenime. Jaudinantys biografijos faktaiGrįžkime prie rektoriaus rinkimų. Pirmasis kalbėjęs Klaipėdos universiteto prof. Sigitas Kudarauskas savo rinkiminę programą pristatė pats, kadangi ir savo kandidatūrą dalyvauti rektoriaus rinkimuose iškėlė pats. Profesorius priminė, jog mokydamasis Kauno politechnikos institute (KTU pirmtakas) buvo jauniausias disertaciją apgynęs mokslų kandidatas (per 1,5 metų nuo disertacijos temos pasirinkimo), vėliau jauniausias katedros vedėjas. Tad gal nieko tragiško, jeigu šiandien dalyvauja rinkimuose, būdamas pats vyriausias tarp pretendentų? - retoriškai klausė S. Kudarauskas. Jis, beje, apgailestavo, kad tiek mažai pretendentų dalyvauja šiuose rinkimuose, nors vertųjų pakanka.
Prof. Aleksandro Targamadzės kandidatūrą nuo Informatikos fakulteto pristatė KTU Skaičiavimo centro direktorius, Senato narys prof. Rimantas Šeinauskas. Mat profesorius buvo akademinės grupės, kurioje KPI mokėsi būsimasis pretendentas į rektorius A. Targamadzė, kuratorius, tad pažįsta savo buvusį mokinį nuo pirmųjų jo žingsnių šioje aukštojoje mokykloje. Tai buvo nepaprastai jaudinantis pristatymas. Priminsime tik keletą pretendento biografijos faktų.
A. Targamadzė gimė 1953 m. Krasnojarsko krašte. Motina - tremtinė iš Lietuvos, tėvas - iš Gruzijos. Būdamas 4 metų su motina ir seserimi Aleksandras atvyko į Lietuvą. Tėvas išvyko į Gruziją ir ryšiai su juo nutrūko. 1969 m. mirė motina, ir jaunuoliui teko pačiam rūpintis seserimi, dirbti ir mokytis vakarinėje mokykloje. Gaudamas pirmą pasą pagal gimimo liudijimą pasiliko tėvo pavardę, o tautybės skiltyje įrašė - lietuvis. 1971 m. įstojo į KPI, pasižymėjo dideliais gabumais ir darbštumu. Buvo nuolatinis pirmūnas ir grupės siela - praėjus beveik 30 metų nuo tų dienų dabar galėjo visiems priminti buvęs grupės kuratorius. Baigęs KPI A. Targamadzė pradėjo dirbti žinybinėje Elektronikos laboratorijoje, po 2 metų įstojo į aspirantūrą, dar po poros metų apgynė mokslų kandidato disertaciją, o praėjus dar 8 metams - jau buvo technikos mokslų daktaras, vis plačiau ir už Lietuvos ribų žinomas mokslininkas, informatikos inžinerijos atstovas. Aktyvus Sąjūdžio narys. Lemtingomis 1991 m. sausio dienomis dirbo gynybos štabe ir parodė charakterio tvirtumą, atlaikydamas sovietų kariškių ultimatumus dėl televizijos laidų transliavimo iš Kauno. Lietuva niekada nepamirš, ką visiems mums tuo metu reiškė Kauno televizijos laidos, kai Vilniaus televizijos centras ir televizijos bokštas buvo okupuoti. Žinoma, KTU bendruomenės nariai šių eilučių autoriui gali papriekaištauti, ir bus teisūs, kad nieko nepasakyta apie A. Targamadzės veiklą tarptautinėse programose TEMPUS, SOCRATES, COPERNICUS, distancinio švietimo ir, žinoma, aukštojo mokslo organizavimo ir šios srities įstatymų kūrimo baruose. Visa taip ir yra. Būtent organizaciniai pretendento sugebėjimai labiausiai kolegoms ir imponuoja, kaip toliau pamatysime iš balsavimo rezultatų, smarkiai padidino jo šalininkų gretas. BalsavimasMašinų projektavimo katedros profesorius, KTU senato narys Mykolas Daunys trumpai, bet svariai pristatė trečiojo pretendento į rektorius - prof. Ramučio Bansevičiaus kandidatūrą. Šių mokslininkų keliai persikirto 1960 m.: tuo metu M. Daunys buvo jaunas dėstytojas, o R. Bansevičius - ketvirtakursis studentas.
Vyresnysis kolega ypač vertina R. Bansevičiaus didelę pedagoginę ir mokslinę kompetenciją, inteligentiškumą ir demokratiškumą, nemažą valdymo patyrimą. Dirbti į KPI inžinieriumi atėjo 1968 m., turėdamas jau 8 metų šios srities darbo patirtį. Per tuos dešimtmečius pasiekė visa, ką mokslininkas gali pasiekti: 10 metų (dvi kadencijas) buvo katedros vedėjas, šiuo metu Gamybos sistemų katedros profesorius, jau 4 metai KTU Senato pirmininkas, Lietuvos MA tikrasis narys (vienintelis iš KTU), Technikos mokslų skyriaus pirmininkas, Lietuvos mokslininkų sąjungos narys.
Papildydami šį pristatymą, priminsime, jog KTU doktorantams ir magistrantams R. Bansevičius skaito mechatronikos, pjezomechanikos, specialiosios technologijos ir adaptyviosios mechanikos studijų kursus. Su bendraautoriais parašė 5 knygas (viena išleista JAV), paskelbė per 180 straipsnių, yra 360 išradimų ir 13 patentų užsienyje autorius arba bendraautoris. 44 disertantų mokslinio darbo vadovas, konsultantas ar apsigynusių doktorantų komiteto narys. Paskaitas ir paskaitų ciklus skaitė JAV, Japonijoje, Anglijoje, Danijoje, Švedijoje, Italijoje, Belgijoje.
R. Bansevičius yra Europos penktosios bendrosios programos (Framework V) projektų ekspertas, Tarptautinės mašinų ir mechanizmų teorijos federacijos (IFToMM) Nacionalinio komiteto pirmininkas (nuo 1992 iki 2000 m.), Anglijos inžinierių-mechanikų sąjungos (IMechE) narys, Lietuvos mokslo tarybos narys (1991-1995 ir nuo 2000 m.), LR Mokslo premijų komiteto narys (1995-1999 m.). Du kartus apdovanotas Valstybine mokslo premija (1974, 1986 m.), 1999 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu.
Po to, kai pretendentai išdėstė savąsias Universiteto ateities vizijas, visi atsakinėjo į akademinės bendruomenės narių klausimus. Pagaliau Senato posėdžio pirmininkas prof. R. P. Žilinskas Senato narius pakvietė dalyvauti slaptuose rektoriaus rinkimuose. Rinkiminei komisijai atidarius balsavimo urną ir suskaičiavus balsus tapo aišku, jog už R. Bansevičių balsavo 47, prieš - 29 nariai. Už S. Kudarauską pasisakiusių nebuvo, prieš balsavo 76 nariai, už A. Targamadzę - 29 balsai, prieš - 47. Negaliojančiais buvo pripažinti 2 biuleteniai. Senato posėdžio pirmininkas prof. R. P. Žilinskas paskelbė: naujuoju Kauno technologijos universiteto rektoriumi išrinktas prof. habil. dr. Ramutis Bansevičius. Jam ir teko šiai progai iš anksto parengtos Universiteto bendruomenės narių gėlių puokštės ir sveikinimai. |