Užaugs karta, kuri nepatirs malonumo žvelgti į akis savo dėstytojui (3)Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
Tikrai žinoma viena: siurprizų busAno pokalbio metu užsiminėme, kaip kompiuteris keičia šių dienų mokslą. Mokslininkas jau neskuba į laboratoriją daryti eksperimento, kadangi šiandieniniai superkompiuteriai padeda modeliuoti sudėtingiausius procesus. Tad ar šiomis sąlygomis galima bent kiek patikimesnė prognozė, kaip tai plėtosis, jei pati kompiuterinė technika keičiasi nepaprastai sparčiai ir nenuspėjamai. Panašiai ir technologija, ypač moderniosios šakos. Ar žmogus netampa technologijos įkaitu, vis labiau priklausomu nuo jos užgaidų?Mes galime pasakyti, kad tai, ką dabar galima prognozuoti dėl technologijos įtakos, yra antraeiliai, nelabai svarbūs dalykai. Svarbiausios įtakos, kuri bus daroma technologijoms, neįmanoma numatyti. Kai prognozuojame, spėjame, kas bus už 10, gal 20 ar 30 metų. Labai dažnai svarstome, kokios iš tų technologijų pageidautinos. Jei ką nors kuriame, tai atsakome į tam tikros visuomenės dalies pageidavimus. Prognozuodami, kokia gali būti technologijos įtaka artimai ateičiai, visada stebime, kokios bus tos pageidautinos technologijos įtakos. Gali būti tiesioginė įtaka, pvz., garo mašina padės statyti įmones ten, kur trūksta vandens, neįmanoma pastatyti vandens malūnų. Tačiau galime nagrinėti ne tai, kokią tiesioginę įtaką daro, o tai, kas yra pageidautina. Pvz., automobiliams paplitus Niujorke, gatvių nebereikės kuopti nuo arklių mėšlo. Automobilių norime siekdami išvengti miesto užteršimo, taigi, jeigu neatsižvelgiame į technologiją, mūsų spėjimuose pradeda vyrauti tai, kas žmonėms suprantama ir pageidautina.
O iš tikro ilgalaikė technologijos daroma įtaka yra esminė, svarbiausia, ir visada susidaro iš tų įtakų, apie kurias mes iš anksto nieko nenutuokėme, net ir supratimo neturėjome. Kalbu apie ilgalaikes prognozes. Vienintelis dalykas, kurį tikrai žinome, yra tai, jog bus labai daug siurprizų, kurių iš anksto net negalėjome įsivaizduoti.
Gerų ar nepageidautinų siurprizų?
Visokiausių. Tie, kurie išrado akinius, siekė tuojau pat išspręsti problemą: ligi tol nematę žmonės vėl atgavo regėjimą, galėjo skaityti knygas, matyti artimųjų veidus. Tai labai pageidautina ir tiesioginė atradimo pasekmė. Tačiau kas būtų galėjęs prognozuoti, kad praeis 400 metų ir bus atrastas teleskopas bei mikroskopas. Technologijos įtaka pasireikš tik ateityjeTaip pat bus ir su kompiuteriu. Šiandien mes matome tik daromas tiesiogines įtakas ir tai, kas pageidaujama. Technologijos įtaka pasireikš ne rytoj ir ne poryt, o praėjus gerokai daugiau laiko. Ir svarbiausios yra tos įtakos būtent netiesioginės pasekmės, apie kurias šiandien mes net nenumanome. Jei žmonija būtų žinojusi ar bent nujautusi visas automobilizmo sukeltas pasekmes, tai galbūt ir nebūtų plėtojusi šios transporto rūšies. Kai Amerikoje atsirado automobiliai, jie buvo labai pageidautini, bet šiuo metu vien automobilių avarijose kasmet žūva po 40 tūkst. amerikiečių ir apie 2 mln. sužeidžiama. O kur dar automobilių užterštas oras. Juk dėl užterštumo net planetos klimatas keičiasi. Tad jei prieš 100 metų Amerikos piliečiams būtų pareikšta, kad štai šie 40 tūkst. amerikiečių, kurie telpa į stadioną, turės būti paaukoti Jo didenybei automobiliui, ir taip bus kasmet, ir dar po 2 mln. žmonių bus sužeista, tai, ko gero, amerikiečiai būtų balsavę prieš automobilius. Bet amerikiečiams automobilis buvo labai pageidautinas, o tolimos ateities pasekmių jie negalėjo net įsivaizduoti.
Pageidautinas, kadangi Amerikos ir apskritai Vakarų civilizacija pasuko būtent technologijų plėtojimo, mašinizacijos linkime. Bet, galimas dalykas, buvo ir kitų alternatyvų?
Būtų reikėję labai stiprios valdžios, gal net diktatūros, kad Vakarų civilizacijos ratas būtų pasuktas kita linkme.
Tačiau argi ne automobilio diktatūra ir pasuko Vakarų civilizaciją būtent technologijos linkme.
Iš tiesų troškimas automobilio Amerikoje buvo nepaprastai stiprus, o šiandien be automobilio Amerikoje tiesiog neįmanoma išsiversti.
Neįmanoma šiandien, bet XVIII a. juk kažkaip amerikiečiai gyveno ir be automobilio.
Gyveno. Tačiau prognozuojant žmonės priima technologiją dėl jos tuo metu teikiamų privalumų. O iš tikro technologijos daroma įtaka žmonijai yra ta, kad pradeda reikštis ir daug nepageidautinų dalykų, net tokių, kurių neigiamų pasekmių neįmanoma net įsivaizduoti, nes tos pasekmės paprastai netiesioginės, bet labai reikšmingos. Kas tie angelai sargai?Tad kas turi būti tie visuomenės sargai, nuolat įspėjantys apie galimą pavojų tuo metu, kai jo dar niekas nesuvokia? Mokslininkai, žurnalistai? Nauja žaliųjų atmaina?Niekas neapsaugos, nes tos neigiamos pasekmės išaiškėja praėjus gal šimtmečiui. Ir automobilizmo pionieriai negalėjo įžvelgti naujų, su automobilizmo plėtra susijusių problemų. Automobilių teikiami privalumai atrodė nepalyginamai pranašesni už galimas neigiamas pasekmes: automobilis sudaro sąlygas žmonėms pasirinkti, kur gyventi. Juk prieš atsirandant automobiliui ar prieš jį įsigydami žmonės buvo linkę rinktis darbą ten, kur į darbovietę reikėtų eiti ne ilgiau kaip valandą. Jeigu taip tęstųsi ir toliau, tai žmonėms tektų ir kurtis arti fabrikų. Kelionei į darbą valanda kelio. Tai dėsnisĮsivaizduokime, kad šioje situacijoje išrasime dviratį ką jis pakeis? Ir kodėl mes tą dviratį priimsime? Todėl, kad jis teikia mums daug daugiau galimybių rinktis: kur pigesnė žemė, švaresnis oras, gražesnis vaizdas, arčiau giminių ir pan. Taigi įsigiję dviratį žmonės, tomis pačiomis sąlygomis, sutaupytų laiko. Vietoj vienos valandos kelio į darbą, jie dabar prarastų tik 10 minučių.
Bet ką žmonės daro? Jie vis tiek pasiryžę vieną valandą skirti kelionei į darbą, todėl dviratis jiems teikia daugiau galimybių rinktis darbą gerokai platesnėje apylinkėje.
Mąstymo logika aiški: įsivaizduokime, kad pasenusį dviratį keičiame į automobilį.
Taigi ką dabar žmonės darys? Jūs manote, kad jie sutaupys laiko? Ne. Jie ieškos, kur apsigyventi arba susiras darbą ten, kad vis tiek į darbovietę vyks valandą laiko. Dabar jau automobiliu.
Tada leiskite paklausti kodėl? Iš kur tas mistinis skaičius viena valanda, kuri turi būti aukojama kelionei į darbą? Kodėl būtent tokia auka?
Tokie yra žmonės. Jiems svarbiau pasirinkimo galimybė, negu gyventi su girtuokliais ar triukšmingais kaimynais. Jei vieną dieną imsimės prognozės ir numatysime, kad po 10 metų atsiras toks lėktuvas, mašina ar kompiuteris, kuris pakils vertikaliai, paskui skris 400 mylių per valandą greičiu, tai tokią transporto priemonę įsigijęs aš gyvenčiau ne už 25 mylių nuo savo Politechnikos universiteto Niujorke. Apsigyvenčiau tikriausiai Floridoje, nes per dvi valandas nuskridęs savaitgaliais gyvenčiau tarp palmių. Dabar internetas mums ir leidžia gyventi, kur tik norime. Ir dėstyti jau galime bet kokiame mieste esančiai auditorijai. Suprantame, kad ši technologija bus visuotinai priimta, nes teikia naujų, ligi tol neįsivaizduojamų galimybių. Bet koks bus tikrasis interneto poveikis žmonijai? Labai daug bus netiesioginių ir nepageidaujamų pasekmių galime drąsiai teigti. Tikėti žmogaus akimis ar ekranuTikriausiai šiandien ir apie distancinį studentų mokymą, kurį įsivaizduojame kaip nepaprastą laimėjimą, galime pasakyti, jog laikui bėgant išaiškės ir šalutiniai tokio mokymo efektai, kurie sukels ir didelių problemų? Gal didieji novatoriai viską įsivaizduoja kitaip, bet man daug maloniau savo dėstytojui ar žmogui, iš kurio imu interviu, žvelgti į akis ir pateikti jam klausimą be tarpininkų, net jeigu tas tarpininkas kompiuteris ar televizoriaus ekranas.Taip yra todėl, kad mes esame įpratę. Užaugs karta, kuri niekada nepatyrė malonumo žvelgti savo dėstytojui į akis. Jie kalbėsis su ekranu. Naujajai kartai užaugus visai kitomis sąlygomis, bendrauti su gyvu dėstytoju atrodys gal net labai nuobodu. Kalbos apie naują žmogų jau pabodoJeigu toks naujasis žmogus pradės labiau tikėti ekranu, o ne gyvu žmogumi, bijau, kad baigsis labai blogai. Tiesioginis bendravimas akis į akį tai ne tik dėstytojo veido išraiška, žmogiškosios emocijos. Gal pasirodysiu labai konservatyvių pažiūrų, bet ekranas daugeliui mano kartos žmonių teikia ne visada vien tik teigiamas emocijas. Man gal ir patinka, ką tas televizoriaus ekranas šiandien man rodo, bet nemalonu, kad mano paauglys sūnus tame pačiame ekrane mato visą tą bjaurastį, iš kurios jis, neturėdamas tvirtų gyvenimiškų nuostatų, patirties, susidaro savotišką nuomonę. Deja, ta nuomonė dažnai labai skiriasi nuo tėvų nuomonės.Bet taip juk buvo visada. Anksčiau nei pradėtos spausdinti knygos buvo spausdinamos įvairios lošimo kortos ir kiti dalykėliai. Visada taip buvo. Prognozės turėtų aprėpti ir tykančius pavojusTad gal Jums praverstų skaitant kursą apie technologijos prognozę KTU magistrantams pasakoti ir apie žmoniją nuolat tykančius pavojus, kad ir dėl tų pačių technologijų neapdairaus taikymo, beatodairiško vadinamųjų naujovių, svetimo gyvenimo būdo apologetizavimo?
Kai viduramžių prognozuotojai vertino penkias didžiąsias savo epochos technologijas (vandens malūną, mechaninį laikrodį, akinius, artilerijos pabūklus ir spausdinimo mašinas), tai ir jie negalėjo numatyti tų technologijų tikrųjų pasekmių.
Kai kurias pasekmes gal ir šiandien dar ne visiškai suvokėme.
Būtent tai ir tvirtinu. Kalbėdami apie kompiuterius jau galime spėlioti apie kai kurias pasekmes, bet daugelio specifinių dalykų dar toli gražu nenujaučiame. Kalbėdamas apie superkompiuterius, užsiminiau, kad vis daugiau modeliuojama, o ne eksperimentuojama, todėl tenka vis daugiau keisti ir mokslo sąvokas. Pavyksta padaryti tai, kas yra nepaprastai sudėtinga, komplikuota, pvz., geresnes valstybės ar pasaulio ekonomikos prognozes. Ir vis tik tai tėra trumpalaikės, toli gražu ne ilgalaikės prognozės. Gal po 10-15 metų galima bus nuspėti orą, pvz., dviem savaitėms. Ir gana tiksliai. Prieš 30 metų tikslias prognozes galima buvo daryti dviem dienoms, vėliau iki trijų dienų. Amerikoje gana patikimas oro prognozes pasiseka daryti iki 5 dienų.
Štai Lietuvoje 2000 m. ankstyvą pavasarį staiga sukrėtė didelės šalnos, derliaus nuostoliai buvo labai dideli. Jeigu žemdirbiai būtų žinoję patikimas oro prognozes apie gresiančias šalnas, būtų tų nuostolių išvengę.
Lietuva maža šalis, tad pasaulio mastu ir mūsų nuostoliai gal nėra tokie įspūdingi. Didelėms valstybėms tokios prognozės dar reikalingesnės.
Paminėjau kaip būdingą pavyzdį. Ateis laikas, kai ne tik dviem savaitėms bus numatomas oras, bet ir visam mėnesiui. Tai būtų didžiulis laimėjimas, ypač ūkininkams. Vis geriau pradedame suprasti atmosferos fiziką, kaip ta atmosfera santykiauja su vandenynais. Suprantama, šiais tikslais galima geriau panaudoti ir dirbtinius žemės palydovus.
Gerai, jau mėginu prognozuoti: gal kompiuterinis modeliavimas ateityje nukonkuruos visas mokslinio eksperimento laboratorijas? Kam pirkti brangią įrangą, mokėti už darbą dideliems eksperimentatorių kolektyvams, pagaliau eikvoti brangias medžiagas, reaktyvus, jeigu visa tai, ir gal net geriau, galima atlikti kompiuteriu?
Galimas dalykas, to ir galima laukti, gal taip ir įvyks. Kadangi studijuojame ir sprendžiame vis sudėtingesnes problemas, tai pinigus vis viena reikės išleisti. Ką sutaupysime vienoje srityje, vis vien teks išleisti kitoje. Bet apie tai kalbėsimės kitą kartą.
|