Valstybėje, siekiančioje pažangos, turi būti pakankamai išsilavinusių žmonių

Apie airišką fenomeną pasakoja tikras airis prof. Michael COEY iš Dublino, Trinity kolegijos profesorius, kuris yra žymus magnetinių reiškinių, taip pat sukinių elektronikos specialistas. Svečias rugsėjo 28-29 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje dalyvavo tarptautinėje moderniųjų technologijų konferencijoje “Plonųjų metalų oksidų sluoksniai. Pramoninis požiūris” (“Thin film deposition of oxide multilayers. Industrial scale processing”). Jos organizatoriai - Puslaidininkių fizikos institutas ir Vilniaus universitetas.

Mes žinome Airiją, kaip šalį, kuri tarp Europos ir net pasaulio valstybių šiuo metu daro nepaprastai didelę pažangą. Ta pažanga mus stebina. Kaip jūs galėtumėte paaiškinti tokio daug kam gal ir netikėto airiško fenomeno priežastis?

Iš tikrųjų per pastarąjį dešimtmetį Airijos ekonomika padarė labai didelę pažangą. Ji pirmiausiai sietina su parama, kurią mūsų šalis gavo įstojusi į Europos Sąjungą. Jei kalbėtume apie mokslą, tai šioje srityje irgi stebima neabejotina pažanga. Prieš dešimtį ar penkerius metus mokslas mūsų šalyje susilaukdavo nedaug paramos iš valstybės. Deja, reikia pasakyti, kad valstybinės paramos nėra per daug ir šiuo metu. Tačiau mus gelbėjo tai, kad įstojus į ES mums atsivėrė labai plačios galimybės dalyvauti Europos mokslinio tyrimo programose, ir, reikia pasakyti, mes tai darėme išties entuziastingai. Už gautas lėšas įsigijus tyrimams reikalingų priemonių, sustiprėjus universitetų tyrimų bazėms palaipsniui buvo vis lengviau gauti užsakymų ir iš besivystančios pramonės.

Jūs daugiau kalbate apie mokslą, tačiau kaip vis tiktai paaiškinti didžiulę ir staigią Airijos pramonės pažangą?

Tai, be abejo, kur kas platesnis klausimas. Aš išskirčiau du pagrindinius dalykus. Vienas jų - tai kryptinga užsienio investicijas skatinanti Airijos vyriausybės veikla. Airija šiuo metu yra tokia šalis, kurioje gana palankūs įstatymai investicijoms, tinkama infrastruktūra ir yra nemažai mokytų žmonių. Kita labai svarbi priežastis - pasikeitęs mentalitetas, t.y. visiškai kitoks žmonių požiūris į darbą. Tradiciškai mūsų šalis daugelį metų garsėjo tarp Europos šalių kaip valstybė, kurios nedarbo lygis buvo vienas didžiausių ir iš jos buvo labai didelė emigracija. Žmonės palikdavo savo gimtinę, nes čia paprasčiausiai nebuvo darbo.

Nesame tokie dideli mistikai, kad patikėtume, jog vieną gražų rytą staiga pasikeitė airių tautos požiūris į darbą. Įdomu būtų sužinoti, kokios priežastys vis tik sukėlė tokį požiūrį, Jūs netgi pasakėte, - mentaliteto pasikeitimą?

Gana sunku vienareikšmiškai išdėstyti priežastis. Aš manau, jog pasikeitimai aprėpia daugelį gyvenimo sričių. Žmonės paprasčiausiai pajunta, kad pamatas, ant kurio jie stovi, darosi vis tvirtesnis, jie pradeda branginti valstybę, kurioje gyvena, ima vis labiau pasitikėti savo valdžia ir pagaliau privačiomis užsienio kompanijomis, kurios juos įdarbina ir suteikia galimybę užsidirbti pinigų bei geriau gyventi, neišvykstant į svetimus kraštus. Palaipsniui patys aktyviausieji pradeda galvoti, kaip investuoti uždirbtus pinigus, kaip sukurti smulkias įmones. Airijai visa tai yra nauja, ir aš manau, jog visa tai kartu paėmus ir davė tą ekonominį efektą, kurį mes matėme pastarąjį dešimtmetį. Reikėtų dar pažymėti, kad Airijos ekonomikai atsigauti labai didelės įtakos turėjo bendros Europos valiutos atsiradimas, dėl to susidarė kur kas palankesnės sąlygos kapitalui judėti ir investicijoms.

Kad užsienio investicijos ateitų į Airiją, matyt, Jūsų šalies vyriausybė ėmėsi tam tikrų priemonių, nes į tuščią dykrą niekas nesiverš. Kokios tos priemonės? Klausiu dėl to, kad Airija - mums geras pavyzdys, kaip turi veikti palyginti nedidelė valstybė, kad jos piliečiai pasijustų galį ir kitoms šalims diktuoti modernaus veikimo “madas” įvairiose gyvenimo srityse.

Iš tikrųjų taip. Ne vienerius metus mūsų vyriausybė dėjo daug pastangų, kaip į reikiamas krytis galima būtų sutelkti daugelio žmonių pastangas ir kaip galima efektyviau panaudoti visus turimus šalies išteklius. Aš manau, kad mūsų vyriausybei pavyko tai padaryti.

Dabar, kai Airija pasiekė įspūdingų laimėjimų, visi apie ją kalba. Bet juk dar prieš kelerius metus apie tai lyg ir niekas nekalbėjo. Mes prieš kokius 5 metus stebėjomės Suomijos fenomenu, bet ne Airijos, kurios didžiulių pastangų tiesiog nepastebėdavome. O juk tvirti pagrindai būtent tuo metu, matyt, ir buvo sudėti. Apskritai tikrasis augimas, brendimas vyksta tyliai, be ypatingo triukšmo. Todėl man įdomu būtų sužinoti daugiau apie tą brendimo periodą, apie kurį mes nieko nežinome.

Pirmiausia nereikėtų pamiršti, kad Suomija, kitaip negu Airija, yra labai išsivysčiusi industrinė valstybė. Ten be didelių pastangų galėtume surasti ne vieną stambią visame pasaulyje žinomą kompaniją. Airijoje mes turime daug mažų įmonių, tačiau nerasime nė vienos nacionalinės privataus verslo kompanijos, kuri garsėtų Europos, o tuo labiau pasaulio mastu. Todėl mūsų augimas vyko tyliai.

Neabejoju, kad ir šiuo metu daugelyje Europos valstybių klojami ateities sėkmės pamatai. Veikiausiai vyksta procesai, kurių mes gal net nenujaučiame, o paskui staiga nustebę sušuksime: tai bent šaunuoliai slovėnai (o gal vengrai ar belgai), kaip puikiai tvarkosi ir sugeba Europos investicijų liūto dalį patraukti į savo šalį. Tad kurios šalys, Jūsų nuomone, kaip dabar Airija, privers visus apie save kalbėti?

Prognozuoti yra gana sunku ir rizikinga, tačiau žvelgdami į Europos žemėlapį galime įsitikinti, jog Airija toli gražu nėra kažkoks išskirtinis pavyzdys. Neginčijama tiesa yra tai, jog visos ne per seniausiai į Europos Sąjungą įstojusios šalys - Protugalija, Ispanija ir Arija - per praėjusį laikotarpį yra padariusios didelę pažangą. Tačiau jeigu jau klausiate, kas yra svarbu, tai, mano nuomone, yra keli tarpusavyje susiję dalykai, į kuriuos ir reikėtų kreipti ypatingą dėmesį.

Pažangos siekiančioje šalyje pirmiausia turi būti pakankamas skaičius išsilavinusių žmonių. Bet to yra maža - reikia, kad tie žmonės turėtų realių idėjų. Tačiau ir to dar nepakanka - reikia, kad aktyviausi, vertingų sumanymų turintys valstybės piliečiai galėtų savo sumanymus ir įgyvendinti.

Sėkmingam verslo plėtojimui gali labai pakenkti politinės sistemos nestabilumai, taip pat vyriausybėje ar kitose valstybės valdžios tarnybose įsikerojusi korupcija. Nėra abejonių, kad šalys, kuriose į šiuos dalykus kreipiamas dėmesys ir su minėtais pavojais kovojama, plėtos savo ūkį sparčiau už tas šalis, kuriose minėtiems dalykams nebus skiriama pakankamai dėmesio.

Ką patartumėte Lietuvos žmonėms ir mokslininkams: kaip mums sėkmingiau eiti kad ir tuo keliu, kuriuo sėkmingai žengia Airija? Kaip pasiekti, kad nebūtų korumpuotų pareigūnų ir valdininkų, o mūsų specialistų kvalifikacija būtų europinio lygio? Pagaliau kaip gauti investicijų kad ir iš Europos Sąjungos? Ką besakytumėte, airiams buvo paprasčiau jau vien todėl, jog Kenedžiai, Reiganai ir kitos garsios JAV giminės kilusios iš Airijos. Lietuviai tokio užnugario neturi.

Man sunku į šiuos klausimus atsakyti, tuo labiau, kad esu Lietuvoje tik vieną dieną. Jūs patys turėtumėte žinoti, ko jums reikia vienu ar kitu atveju. Aš galvoju, jei viską sudėliotumėte į savo vietas, kreipdami dėmesį į visa tai, apie ką jau minėjau, būtų kaip tik tai, ko Jūs ir siekiate.

Gerbiamasis profesoriau, gal galėtumėte šiek tiek papasakoti mūsų laikraščio skaitytojams apie save ir konkrečius mokslinius tyrimus, kuriuos Jūs šiuo metu atliekate?

Dirbu magnetizmo srityje, tačiau mano mokslinių interesų ratas yra gana platus. Pagrindinį dėmesį pastaraisiais metais skyriau naujai mokslo ir technikos krypčiai – spininei elektronikai plėtoti. Tai nauja XXI amžiaus elektronikos šaka, kuomet registruojamas ne vien tik elektrono krūvis ar jo judėjimas erdvėje, tačiau įskaitomas ir elektrono magnetinis momentas – sukinys. Mane taip pat domina nauji magnetinio lauko valdomi reiškiniai, pvz., elektrochemija, kristalų auginimas, trumpiau tariant, visa tai, kas šiuo metu dar nėra pakankamai ištirta.

Būtų taip pat įdomu sužinoti, kaip fizikai, apskritai mokslininkai, yra vertinami Airijoje?

Jei atvirai, tai plačioji visuomenė Airijoje turi labai menką suvokimą, ką šalies mokslininkai daro. Šiuo požiūriu yra didžiulis skirtumas, jeigu lygintume su buvusia Sovietų Sąjunga ar Vidurio Europos valstybėmis, kuriose mokslo populiarinimas buvo valstybinės svarbos uždavinys.

Ko tikitės iš Vilniaus konferencijos?

Tikiuosi pasimokyti, daugiau sužinoti apie metalų oksidų plonų sluoksnių gaminimo būdus. Iki šiol mes savo laboratorijoje naudojome vien tik lazerinį sluoksnių gaminimo būdą. Esu tikras, kad kiti būdai, įskaitant nusodinimą iš metaloorganinių garų fazės (MOCVD), yra labai perspektyvūs įvairiems metalų oksidų dariniams gaminti. O tokie dariniai yra labai svarbūs plėtojant spininę elektroniką.

P. S.“Mokslo Lietuvos” redakcija nuoširdžiai dėkoja dr. Bonifacui Vengaliui, padėjusiam anglų kalba bendrauti su prof. J.M. Coey.