Surengtas Mažosios Lietuvos enciklopedijos (MLE) redakcinės kolegijos posėdis, kuriame aptartas jau į spaustuvę atiduodamo pirmojo tomo laužinys.

MLE leidžia Pasaulinis Mažosios Lietuvos fondas (pirmininkas Gytis Martynas Šernas, vicepirmininkas prof. dr. Vilius Pėteraitis) kartu su Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutu (direktorius Rimantas Kareckas, vyr. redaktorius Antanas Račis). 200 autorių iš šiapus ir anapus Atlanto, 80 spaudos lankų – apie 3000 straipsnių, 2000 iliustracijų, žemėlapių ir schemų.

Užsienyje gyvenantys Mažosios Lietuvos lietuviai ir jų bičiuliai kruopščiai atrinko senosios spaudos komplektų ar straipsnių apie Mažąją Lietuvą kopijų, bičiuliškai talkino ir Lietuvos mokslo įstaigos, ypač Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyrius, Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraštynas, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyrius, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus Klaipėdoje, Šilutės muziejus.

“Pirmą kartą pabandėme į vieną vietą surinkti beveik viską, kas įmanoma apie Mažosios Lietuvos baltiškumą ir lietuviškumą, apie senovės prūsus ir vėlesnius lietuvininkus, apie jų gyvenimo įvairias puses, nutylėtas vokiškuose ar sovietiniuose leidiniuose”, - sako MLE vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas doc. dr. Martynas Purvinas.

Jis – architektas, nenuilstantis Mažosios Lietuvos paveldo tyrinėtojas, tikrasis MLE vyriausiojo organizatoriaus ir tvarkytojo, kanadiečio lietuvių kalbininko prof. dr. Viliaus Pėteraičio ir MLE vyriausiojo redaktoriaus akad. Zigmo Zinkevičiaus pagalbininkas, be atlyginimo vadovavęs kasdieniam MLE rengimui, pats daug rašęs ir viską redagavęs.

Nebuvo šio darbo pirmtakų, nebuvo kuo remtis. O dar nuolatinis lėšų stygius! Tačiau Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto visos tarnybos, galima sakyti, išskirtinai rūpinosi negausia MLE rengėjų ir talkininkų grupe. Daug ką pasako tai, kad visada laiku buvo išmokėtas atlyginimas etatiniams redaktoriams, nebuvo taip, kad kokią nors dieną būtų pritrūkę rašomojo popieriaus, kai seni menki kompiuteriai dažnokai trūkčioja.

Didžiausias turtas rengiant MLE yra Mažajai Lietuvai atsidavę žmonės. Šimtai bičiulių neša savo atsiminimus, pasakojimus, senas nuotraukas, leidinius. Autoriai dovanoja savo naujas knygas apie Mažąją Lietuvą, straipsnius, dailės kūrinių reprodukcijas. Neseniai MLE biblioteka pasipildė Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos Čikagoje (vadovas Vilius Trumpjonas) dovanotomis knygomis, tarp kurių ypač svarbūs 1979 m. Čikagoje išleisti dr. Jurgio Martyno Anyso atsiminimai “Kova dėl Klaipėdos”. Savo knygą atsiuntė Kristijono Donelaičio palikuonis Lutz Wenau – studiją apie poetą, kelių knygelių leidinį “Neue Donelaitiana”, Dietmaras Albrechtas (Ostsee Akademie, Vokietija) – “Keliai į Sarmatiją. Dešimt dienų Prūsijoje”, 1998 m. VĮ Seimo leidykla “Valstybės žinios”, 2000 m. išleidusi Domo Kauno knygą “Mažosios Lietuvos veidai ir vaizdai”, paskolino kompiuterio diskelius, kad nusirašytume visas jų nuskenuotas iliustracijas.

“Mažosios Lietuvos enciklopedija yra didelis įvykis mūsų kultūroje, pasakyčiau, ir moksle, - kalbėjo akad. Zigmas Zinkevičius. – Bolševikų laikais apie Mažąją Lietuvą daugelis lietuvių žinojo mažiau negu apie Kamčiatką arba Kaukazo valstybes (respublikas). Buvo sąmoningai slepiamos baltiškosios vertybės. O šitas kraštas Lietuvai yra be galo daug nusipelnęs. Be Mažosios Lietuvos, nebūtų ir Didžiosios, kokia yra dabar”.

Kad būtina susigrąžinti atmintį ir labiau rūpintis savo kultūros paveldu, kalbėjo ir kiti mokslininkai, dalyvavę posėdyje. Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis redaktorius, MLE Istorijos skyriaus vedėjas dr. Algirdas Matulevičius daugiau kaip tris dešimtmečius tiria Mažosios Lietuvos istoriją, šia tematika 1973 m. apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją, kai šio krašto vardas buvo nutylimas. Yra sudaręs lietuvių etninių žemių ribų žemėlapį. Jis suminėjo MLE originalias temas ir straipsnius, kuriuose pirmą kartą nagrinėjami tautiniai santykiai, parodomi kaimyninių šalių darbai apie Rytprūsius. Nenutylima germanizacija, sovietinis genocidas.

Suprantama, parengtame spausdinti MLE pirmajame tome liko ir nepanaudotos medžiagos, nepastebėtų klaidų, kitų netobulumų. Leidėjai tikisi dalį jų ištaisyti būsimuosiuose MLE papildymuose. Tačiau ir dabar galima teigti, kad baigtas pirmasis tomas netapo prosovietiniu leidiniu – teisinančiu ar nutylinčiu krašto sunaikinimą po 1944 metų, jo žmonių vargus. Tie, kurie eis paskui, galės tobulinti, taisyti, reikšti kitą nuomonę, - kalbėjo posėdžio dalyviai.

MLE atsakingasis sekretorius Vytautas Gocentas pranešė, kad sutiko toliau dirbti ir rengiant antrąjį tomą visa vadovybė, lieka beveik visi tie patys ir skyrių vedėjai (visi dirba be atlyginimo): archeologija – doc. dr. Valdemaras Šimėnas, architektūra – Marija Purvinienė, dailė – dr. Jonas Tatoris, ekonomika, pramonė – Julius Žukas, etnologija – akad. Vacys Milius, filologija - akad. Zigmas Zinkevičius, gamtotyra – prof. habil. dr. Algirdas Gaigalas, gyvenvietės – Vytautas Butkus, istorija – dr. Algirdas Matulevičius, išeivija – Ieva Andruškevičienė, kraštotyra – Vytautas Kaltenis, kultūrinis visuomeninis sąjūdis ir draugijos, spauda – Vytautas Gocentas, mitologija – doc. dr. Gintaras Beresnevičius, muzika – doc. dr. Danutė Petrauskaitė, religija – kun. Valdas Aušra, sveikatos apsauga, sportas – dr. Leonardas Poviliūnas, švietimas ir mokslas – doc. dr. Vladas Pupšys ir Albinas Endzinas, teatras – doc. dr. Gediminas Šimkus, teisė, visuomenės ir kultūros veikėjai – Vytautas Raudeliūnas, transportas – Kostas Frankas.

Neseniai gautas Mažosios Lietuvos fondo 2000 m. II aplinkraštis. Išeivijos lietuvininkų, aukojusių savo santaupas ir atidavusių savo asmeninius archyvus, nuotaikas atspindi šių dienų Mažosios Lietuvos Patriarcho, MLE steigėjo ir ilgamečio vadovo prof. dr. Viliaus Pėteraičio žodžiai. Jis, patenkintas tuo, kas atsiekta, sušunka: Ecce Encyclopedia. Štai Mažosios Lietuvos enciklopedija. Štai Mažosios Lietuvos knygų knyga. Štai Mažosios Lietuvos žinių gausumas sukauptas iškiliausių Mažosios Lietuvos bičiulių, tyrinėtojų ir mylėtojų, Lietuvos gyventojų ir išeivių. Visiems jiems mūsų pagarba ir padėka.