Spaliui baigiantis Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete įvyko kiekvieno mokslininko širdžiai labai mielas renginys: Biochemijos ir biofizikos katedrai iškilmingai įteikta Lietuvos-Italijos dvišalio fondo dotacija. Ji skiriama mokslo ir studijų reikmėms. Paramos, skirtos aparatūrai pirkti, dydis – 584 tūkst. Lt.

Renginyje dalyvavo Italijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JE p. Mario Fugazzola, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras Algimantas Rimkūnas, Užsienio reikalų ministerijos Techninės pagalbos departamento direktorius Arūnas Jievaltas, to paties departamento Daugiašalės pagalbos skyriaus vedėja Rasa Kairienė, Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. Jonas Remigijus Naujalis, Biochemijos ir biofizikos katedros vedėjas, Universiteto prorektorius mokslo reikalams akad. Benediktas Juodka, kurį žinome ir kaip Lietuvos MA prezidentą. Suprantama, gausiausiai dalyvavo Biochemijos ir biofizikos katedros darbuotojai, kurie svečius supažindino su naująja Lietuvos-Italijos dvišalio fondo dovanotąja aparatūra.

Naujoji aparatūra skirta molekulinės biologijos ir ląstelės biologijos tyrimams. Ultracentrifuga naudojama ląstelės komponentams frakcionuoti, baltymams ir nukleorūgštims išskirti ir gryninti. Gelių vaizdų analizės sistema skirti baltymų ir nukleorūgščių elektroforezės vaizdą matyti kompiuterio ekrane. Kitas prietaisas skirtas matuoti įvairių švytinčių objektų liuminescencijos intensyvumą. Liuminescencinis mikroskopas gali būti naudojamas ląstelės procesams vizualizuoti.

Iš gautosios dotacijos dalies laboratorijai pavyko nusipirkti modernų spektrofotometrą. Juo galima registruoti spektrus, sekti fermentinių reakcijų kinetiką. Toks aparatas būtinas bet kurioje biochemijos laboratorijoje, o ypač ten, kur mokomi studentai. Universiteto biochemikai guodžiasi, kad daugelis jų prietaisų morališkai ir fiziškai jau pasenę. Tad juo labiau brangintina Lietuvos-Italijos dvišalio fondo suteiktoji parama.

– Dabar mūsų Biochemijos skyrius pagal aprūpinimą aparatūra atitinka vidutinį Vakarų Europos laboratorijos lygį, – teigia dr. Vida Kirvelienė. – Turime ir vieną kitą gana unikalų aparatą. Štai kad ir prietaisas liuminescencijos intensyvumui matuoti – tokio neatsisakytų ir solidžios laboratorijos.

Ar su vidutinio lygio aparatūra galime atlikti puikius tarptautinio lygio tyrimus? Šis gal kiek ir filosofinis klausimas bent jau dr. V. Kirvelienės netrikdo. Juk kas yra moksliniai tyrimai? Jeigu turi unikalią aparatūrą, tai gali registruoti atskirą molekulę, aptikti efektą, kurio niekas kitas nepastebi. Tačiau ir naudodamas normalią, teisingai ir stabiliai veikiančią aparatūrą gali tyrinėti reikšmingus dalykus, numatyti tendencijas, sąveikas ir pan. Tai irgi mokslas.

Biochemijos ir biofizikos katedra pagal darbuotojų skaičių – dirba apie 60 darbuotojų – didžiausia ne tik fakultete, bet, ko gero, ir universitete. Katedroje tėra 8 pedagogai, daugelis - mokslo darbuotojai. Kaip teigia Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. J. R. Naujalis, per nepriklausomybės laikotarpį katedra ne tik neišbarstė viso to, ką ilgus metus po kruopelę kaupė, bet ir sugebėjo užmegzti tvirtus tarptautinius ryšius. Žinoma, čia dideli katedros vedėjo prof. B. Juodkos nuopelnai. Bet dekaną žavi ir katedros darbuotojai. Vėlyvą vakarą laboratorijose gali pamatyti dirbančius žmones, nors niekas neverčia. Tačiau mokslui atsidavę ir norintys daugiau pasiekti kitaip ir negali.

Katedros metinis biudžetas (be darbo užmokesčio fondo) – net ir nepatogu sakyti… 18 tūkst. Lt. Tiek gauna vienas geriausių šalies mokslo kolektyvų. Būtų visai riesta, jeigu ne tarptautiniai grantai ir įvairių fondų parama. Bet kad tuos grantus gautum, turi būti įdomus ne tik sau pačiam, bet ir mokslo pasauliui. Biochemikai jaučiasi tiesiog laimingi, kad pavyko gauti Howard Hughes medicinos instituto, COPERNICUS ir TEMPUS – Phare programų, taip pat ir NATO programos “Mokslas taikai” bei Vokietijos Vėžio tyrimo centro grantus. Kiekvienas sugraibytas litas tenka ne vien mokslui, bet ir studijoms, nes ta pačia aparatūra dirba ir studentai.

“Mokslo Lietuvoje” jau rašėme, kad Biochemijos ir biofizikos katedra kartu su Kvantinės elektronikos katedra iškovojo teisę tapti išskirtiniu mokslo centru (Center of excellence). Kaip tvirtino katedros vedėjo pavaduotoja dr. Sofija Sasnauskienė, jau baigtos derybos su Briuseliu, projektas bus pasirašytas dar šiais metais. Beje, pinigai, kurie bus gauti iš Briuselio, skirti tikslinėms išlaidoms - mūsų mokslininkų išvykoms į kitus mokslo centrus finansuoti, taip pat ir kviečiamų mokslininkų vizitams apmokėti.

Tikėsimės, kad ir toliau Biochemijos ir biofizikos katedroje bus kam dirbti su naująja aparatūra. Šitai sakome todėl, kad prof. B. Juodkos balse galima buvo išgirsti kartėlio gaideles: tik per pastaruosius metus aštuoni katedros darbuotojai išvyko dirbti į JAV mokslo centrus. Ir tai geriausias jaunimas. Septyni iš jų tikrai į laboratoriją nebesugrįš, aštuntasis dievagojosi, kad be Vilniaus neišgyvens, tad tikrai grįš. Kaip ten bus – pamatysime. Tendencijos kol kas ne mūsų naudai.

Gamtos mokslų fakulteto dekanas J. R. Naujalis džiaugėsi, kad per pastaruosius dvejus metus Italijos ambasadorius p. Mario Fugazzola jau antrą kartą lankosi Gamtos fakultete. Tada didelė parama iš Lietuvos-Italijos dvišalio fondo - apie 640 tūkst. Lt - buvo paskirta 1994 m. fakultete įkurtajam Kartografijos centrui. Buvęs vienas silpniausių padalinių gautų naujų technologijų ir programinės įrangos dėka iškart iškopė į pirmaujančius, gauna užsakymų, o kartu pradėta plėtoti ir nauja studijų programa.

Lyg ir savaime aiškėja: šiandien be tarptautinių ryšių ir grantų, be fondų paramos mūsų šalies mokslo medis paprasčiausiai nudžiūtų. Net ir geriausios mūsų mokslinės laboratorijos ir katedros, ko gero, neišgyventų - uždustų nuo deguonies stygiaus. Tai ne pati optimistiškiausia išvada, kurią tenka padaryti, apsilankius vienoje geriausių senojo Universiteto katedrų, atrodytų, kad ir labai džiugia proga.