Kalbamės su Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos viceministru, Lietuvos-Italijos dvišalio fondo komisijos pirmininku Algimantu RIMKŪNU.

Gerbiamąjį viceministrą Algimantą Rimkūną tenka pamatyti dažniausiai kartu su Italijos ambasadoriumi, kai kuriam nors institutui ar laboratorijai dovanojama įrangos. Štai bene prieš pusantrų metų aparatūra buvo padovanota Biotechnologijos institutui. Ar kitų valstybių ambasadoriai mažiau palankūs mokslui?

Priežastis – Lietuvos-Italijos dvišalis fondas. Panašių su kitomis valstybėmis bendrų fondų neturime. Bet tai nereiškia, kad kitos valstybės neremia mokslo. Gal tik kitaip remia, daugiau perduodamos ne aparatūrą, o savo žinias. Beje, šis fondas jau baigia išsekti, nes nepapildomas. Ir vis tik sugebėjome taupiai ir, man atrodo, efektyviai pasinaudoti fondo galimybėmis.

Fondas yra padėjęs daugeliui organizacijų. Gal bent kai kurias prisiminkime?

Tų objektų išties nemažai: fondo dėka nupirkta ir įdiegta apšvietimo technika Vilniaus operos ir baleto teatre, taip pat Valstybiniame akademiniame dramos teatre bei Vilniaus filharmonijoje. Fondo lėšomis nupirkta invalidų vežimėlių gamybos įranga (buvusiame “Puntuke”). Daug ligoninių yra gavusios dirbtinio inksto aparatų ir pan. Šiaulių, Šilutės, Kauno, Vilniaus gydymo įstaigos gavo kompiuterizuotos kraujo tyrimo įrangos. Taigi įgyvendinta daug projektų.

Kaip šio fondo lėšos buvo sukauptos, kas iniciatorius?

Į Lietuvą buvo atvežta grūdų ir citrinų iš Italijos, visa tai buvo parduota, o pinigus Italijos vyriausybė paliko Lietuvoje. Būtent šitaip atsirado šis fondas, kurio dydis sudarė apie 5 mln. Lt. Tai dideli pinigai.

Tarp Lietuvos ir Italijos vyriausybių buvo keičiamasi laiškais – palaikant diplomatinius santykius tokia forma naudojama – ir to fondo nuostatai buvo aprašyti laiškuose. Laiškų turinys buvo ratifikuotas Lietuvos Respublikos Seime. Tai kaip tarptautinė sutartis.

Kokių projektų fondas nerėmė?

Nerėmė pelną duodančių projektų. Kultūra, sveikatos apsauga, mokslas galėjo pretenduoti į fondo paramą. Beje, italai labai suinteresuoti, kad projektai, kurie yra remiami, būtų pagarsinti ir spaudoje. Taip pat Italijos ambasada prašo, kad visur prie gautos iš fondo įrangos būtų atitinkamos lentelės. Operos ir baleto teatro antrame aukšte prie pulto taip pat yra apšviesta varinė lentelė, bylojanti, kad tai Lietuvos-Italijos dvišalio fondo dovana. Panašiai ir Filharmonijoje. Beje, tokius užrašus matėme ir prie naujų aparatų Vilniaus universiteto Biochemijos ir biofizikos katedroje.

Mokslo žmonės kartais skeptiškai atsiliepia apie mūsų šalies ambasadų užsienyje paramą propaguojant Lietuvos mokslą.

Manau, kad neteisinga kaltinti tik ambasadas. Gauname priekaištų, kad Užsienio reikalų ministerija nesirūpina Lietuvos prekių eksportu ar pan. Bet pasižiūrėkime įdėmiau, ar patys gamintojai viską padaro, kad jų prekės būtų reikiamai pristatytos, ar sugeba pasinaudoti ambasadomis užsienyje. 3-4 ambasados darbuotojai neaprėps visų sričių, nepristatys užsieniui Lietuvos mokslo – tai turi pirmiausia rūpėti patiems šios srities atstovams. O ambasada – tik tarpininkė, padėjėja tame darbe. Mokslo žmones pakviesčiau pateikti daugiau informacijos apie savo institutus, laboratorijas, tačiau pateikimo turinys ir forma turi būti tinkama. Tik tada ambasada padės užmegzti tinkamus ryšius, perduos tą informaciją suinteresuotoms institucijoms. Deja, kartais gauname ir labai neprofesionalios informacijos, kuri net nėra išversta į užsienio kalbas. Tiesa, tai jau gal daugiau ne mokslo, bet kitų sričių bėda.

Dėkoju Jums už paaiškinimus.