2000 m. spalio 2-4 d. Vilniuje, Verkių rūmuose, Žaliųjų ežerų g. 49, įvyko tarptautinė konferencija “Tausojanti plėtra informacinėje visuomenėje”, surengta Gamtosaugos politikos klubo iniciatyva. Konferencijos rengėjai – Botanikos, Ekologijos, Geografijos, Geologijos, Higienos, Matematikos ir informatikos institutai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, MA mokslininkų rūmai ir kitos organizacijos. Konferenciją parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, Jungtinių Tautų vystymo programa (UNDP) ir Baltijos ekologinės informacijos sistema (BEIDS). Ši parama padėjo tinkamai surengti konferenciją.

Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 90 mokslininkų ir valstybės valdymo institucijų atstovų iš Lietuvos, Vokietijos, Latvijos, Rusijos. Joje buvo perskaityta daugiau kaip 80 pranešimų, skirtų ateinančio šimtmečio visuomenės, kuri, kaip žinia, bus informacinė, ilgalaikės ir tvarios ekonominės, ekologinės ir socialinės plėtros problemoms nagrinėti.

Konferencijos dalyviai, išklausę pranešimų ir diskusijose pareikštų nuomonių, pažymi, kad Lietuvoje jau įsteigta didelius įgaliojimus turinti, Vyriausybės vadovo pirmininkaujama Nacionalinė subalansuotos plėtros komisija (NSPK). Deja, ji iki šiol nesuspėjo žengti praktinių žingsnių ir sprendimus, reikalingus priimti valstybės lygiu, dažniausiai savo iniciatyva vis dar rengia atskiros žinybos arba pavieniai entuziastai, o Lietuvoje išugdytas šios srities mokslo potencialas beveik nenaudojamas. Konferencijos dalyviai, atsižvelgdami į tai, kad tausojančios (subalansuotos) plėtros reikalavimų įgyvendinimas ir informacinės visuomenės Lietuvoje kūrimas yra strateginiai valstybės stiprinimo uždaviniai, atitinkantys moderniųjų pasaulio valstybių raidos kryptį, nutarė:

1. Kreiptis į Lietuvos nacionalinę subalansuotos plėtros komisiją ir siūlyti:

1.1. Nedelsiant pradėti praktinę komisijos veiklą, nustatyti prioritetus, darbų tvarką ir reglamentą.

1.2. Svarbiausiu praktiniu komisijos tikslu pripažinti subalansuotos plėtros nacionalinės strategijos parengimą ir įgyvendinimą. Ši strategija privalėtų sudaryti Lietuvos Darbotvarkės 21-ajam amžiui pagrindą.

1.3. Lietuvos Respublikos Seimui, priimančiam įstatymus, atsižvelgti į būtinumą subalansuoti ekonomines, aplinkosaugos, socialines ir kultūrines visuomenės reikmes bei tausoti gamtos išteklius.

1.4. Nacionalinius subalansuotos plėtros interesus derinti su Baltijos šalių bendradarbiavimo institucijomis – Baltijos Asamblėja ir Baltijos šalių Ministrų Taryba.

1.5. Pripažinti, kad nacionalinio mokslo potencialo efektyvus naudojimas yra svarbi sąlyga subalansuotos plėtros strategijai parengti ir įgyvendinti.

2. Kurti teorines sąlygas, sumažinančias neigiamą ūkinės veiklos įtaką gamtai, ir bandyti jas realizuoti neįmanoma be visapusiškos informacijos apie visuomenę, ūkį ir gamtą, t. y. integruoto gamtoje ir visuomenėje vykstančių procesų pažinimo, leidžiančio suvokti aplinką kaip vientisą sistemą. Jau 1992 m. Rio de Žaneiro konferencijoje buvo rekomenduota ypatingą mokslininkų dėmesį skirti erdviniams aplinkos pokyčiams, vykstantiems sąveikaujant gamtiniams procesams, klimato kaitai bei ekonominiams ir visuomeniniams veiksniams. Todėl svarbu pabrėžti, kad iki šiol nei Lietuvos teritorija ir akvatorija, nei atskiri regionai nebuvo pakankamai detaliai moksliškai įvertinti kaip vientisos gamtinės, visuomeninės ir ūkinės sistemos. Siekiant padidinti mokslo reikšmę tausojančios plėtros planavimui ir valdymui, toks įvertinimas turi būti atliktas remiantis visuminiu principu, glaudžiai bendradarbiaujant fizinių ir biomedicinos bei socialinių mokslų atstovams. Minėtas uždavinys Lietuvoje galėtų būti pradėtas spręsti realizuojant Valstybinę mokslo programą (keletą regioninių programų), skirtą integruotai pažinti aplinką ir moksliškai pagrįsti šalies tausojančios plėtros politiką.

3. Siekiant įvertinti šalies aplinkos būklę, reikia įdiegti ir nuosekliai vykdyti aplinkos monitoringą, papildytą medžiaginių ir energetinių srautų balansų apskaita. Siūlome suaktyvinti šiuo metu labai susilpnėjusius Lietuvos valstybinio aplinkos monitoringo darbus, kaip būtiną šalies aplinkosaugos elementą bei įsipareigojimą stojant į ES. Monitoringo duomenis būtina skelbti visuomenei, o šio tikslo siekiant - kuo greičiau sunorminti tausojančios plėtros ir aplinkosaugos terminiją.

4. Lietuva pasirašo ir ratifikuoja daug tarptautinių aplinkosaugos konvencijų, tačiau jų reikalavimai nėra pakankamai nuosekliai vykdomi. Sparčiai keičiantis visuomenei būtina atnaujinti Lietuvos aplinkosaugos strategiją ir veiksmų programą, o finansinėmis, teisinėmis ir administracinėmis priemonėmis užtikrinti, kad ji būtų efektyviai vykdoma.

5. Lietuvoje jau susiformavo tvirti ekologinės žemdirbystės pradmenys, galintys tapti prioritetine žemės ūkio raidos kryptimi. Tam reikėtų parengti ir įgyvendinti ekologinio žemės ūkio plėtojimo strategiją, numatant reikiamas lėšas ir vykdytojus.

6. Lietuvos pramonės ir verslo įmonės pradėjo diegti aplinkotvarkos vadybos ISO 14000 serijos standartus krašto aplinkosaugos būklei ir gaminių konkurencingumui tarptautinėje rinkoje gerinti. Naujausių informacinių technologijų naudojimas labai atpigintų ir paspartintų šią pažangią ūkio plėtros kryptį.

7. Švietimas ir mokymas turi būti plėtojami susiejant socialinį, ūkinį ir aplinkosauginį aspektus. Žmogus turi išmokti, suprasti ir žinoti, kad visa, ką jis daro, privalo daryti gerai ir saugiai, nekenkdamas nei sau, nei aplinkai. Gyvenimui tinkamos sveikos ir darnios aplinkos, sveikos gyvensenos įgūdžių privalo būti mokomos: jaunos šeimos ir moterys, vaikų darželių lankytojai, moksleiviai, studentai, profesinio saugumo ir tobulinimosi kursantai, kariai ir policininkai.

Informacinė visuomenė yra tik ta, kurios visi nariai laisvai prieina ir noriai dalyvauja informaciniuose procesuose, o tausojanti plėtra įmanoma tik sąmoningai vartojančių ir saugiai veikiančių narių bendruomenėje. Konferencijos dalyviai kviečia visus Lietuvos piliečius dirbti taip, kad būtų užtikrintas krašto ekologinis optimalumas, ūkio efektyvumas, socialinis stabilumas ir kultūrinis integralumas, pirmiausia šių interesų siekiant aktualiausiuose probleminiuose regionuose.

Konferencijos dalyvių vardu - Organizacinio komiteto pirmininkas

dr. Romas Pakalnis