Lietuvių kalbos institutas surengė Kazio Ulvydo 90-ųjų gimimo metinių paminėjimą. Susirinko kolegos, draugai, mokiniai, artimi giminės. Prisimindami kilnų, gerą išsilavinimą turėjusį žymų kalbininką, daug metų (nuo 1951 m.) dirbusį Lietuvių kalbos institute, buvusieji kolegos pasakojo, kaip jam rūpėjo mokslas, instituto darbuotojų mokslinis lygis, dabartinės ir istorinės kalbos dalykai, lyginamoji kalbotyra, kalbos grožis, jos išraiškos gražumas. Kazį Ulvydą, kaip didelį kalbos darbininką, mokėjusį klasikines lotynų ir graikų, taip pat vokiečių, prancūzų, lenkų, latvių, senąją bažnytinę slavų kalbą, kelerius metus buvusį instituto direktoriaus pavaduotoju, vieno, kito skyrių vadovu, instituto vyriausiuoju redaktoriumi rengiant kolektyvinius darbus – akademinį Lietuvių kalbos žodyną (4–5, 11–16 tomus, teko imtis perredaguoti ir J. Balčikonio parengtą 3 tomą), akademinę Lietuvių kalbos gramatiką (3 tomus), nuo 1961 m. organizavo Kalbos kultūros leidinius (60 sąsiuvinių) – prilygindami jo darbo vertę kalbininkų A. Salio, P. Skardžiaus, J. Balčikonio, J. Kruopo darbams, paminėjo prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas ir kiti kolegos, dabartinis instituto direktorius dr. Artūras Judžentis, kuris, vardydamas Kazio Ulvydo nuopelnus mokslui, visų vardu žadėjo rūpintis lietuvių kalbos mokslo ugdymu, kalbotyra, išlaikyti stiprų institutą.

Buvo pristatyta neseniai Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto išleista Kazio Ulvydo knyga “Lietuvių kalbos prieveiksmiai”. Kaziui Ulvydui pačiam jos užbaigti nepavyko. Tačiau čia pastebėta, kad tai, kas surinkta, apima šių lietuvių kalbos žodžių klasę. Geru žodžiu buvusį mokytoją minėjo jo naujos knygos “Lietuvių kalbos prieveiksmiai” sudarytoja dr. Elena Valiulytė, pabrėždama knygos vertę, kurioje surinkti visi K. Ulvydo moksliniai straipsniai, padėkojo padėjusiems ją išleisti – už lėšų dalį Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, už darbą - leidyklai, už paramą - institutui ir prisidėjusiems darbuotojams. E. Valiulytė pasakojo ir apie Kazio Ulvydo darbo ir vadovimo darbams stilių, leidinius, kalbos lyginamuosius darbus, kaip kartais gražiai mokėdavo ir padrąsinti, sakydamas, jog “ne šventieji puodus lipdo”, o skatindamas kruopščiau dirbti - “popierius viską pakenčia, bet reikia rašyti taip, kad kitam nebūtų ko nei pridėti, nei atimti”.

Kazį Ulvydą minėjo buvę jo studentai, vėliau tapę kolegomis. Kazys Ulvydas kelerius metus dėstė Kauno universitete, buvo Istorijos – filologijos fakulteto prodekanas, dekanas. Nuo 1949 m. universitetui persikėlus į Vilnių, dirbo universiteto Lietuvių kalbos katedroje, kurį laiką buvo jos vedėjas. Prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas pasakojo, kaip Kazys Ulvydas padėjo atrasti kelią į mokslą. Mokslininkas prisiminė bendravimo valandėlių, pasakojo apie suokalbį su prof. Z. Zinkevičiumi, kaip sutarė sudaryti geresnį įspūdį Kaziui Ulvydui apie Z. Zinkevičiaus dėstomą dalyką.

Prof. habil. dr. Vitas Labutis prisiminė, kaip kolegiškai bendravo su Kaziu Ulvydu, buvusiu viršininku, minėjo kaip nepiktą, neturėjusį klastingų minčių žmogų. Dr. Pranas Kniūkšta daugiau aptarė nuveiktų darbų vertę, veiklą kalbos kultūros srityje, kalbos norminamąjį darbą, kalbos tvarkybos mokyklą, taisyklingos kalbos populiarintojo darbą.

Habil. dr. Nijolė Sližienė pasakojo, koks jis buvo jaunųjų mokslininkų globėjas, kaip tekdavo bendrauti aiškinantis mokslo dalykus, klausantis konsultacijų. Kaip rūpestingą dėstytoją Kazį Ulvydą prisiminė buvęs jo studentas ir mokslo bendražygis dr. Jonas Paulauskas.

“Mano pažintis su Kaziu Ulvydu gerokai sena”, - šitaip savo prisiminimus apie žymųjį kalbininką pradėjo dr. Antanė Kučinskaitė. Gyvenusi prie mokslininko šeimos, nuomodama kambarį, buvo ir šeimos draugė, taip pat kolegė, todėl gerai pažinojo jį ir šeimos narius, Antanė Kučinskaitė nešykštėjo pagyros žodžių Kazio Ulvydo vaikams – sūnui Žilvinui ir dukrai Eglei, išaugusiems gerais žmonėmis. Jubiliejuje dalyvavo ir 86-erių sulaukusi Valerija Ulvydienė bei jos marti. Senoji našlė prisiminė, kaip Kazys Ulvydas rūpinosi savo pavaldiniais, tarpininkaudavo, kai reikėdavo būsto. Kazį Ulvydą, kaip mielą, rūpestingą žmogų prisiminė marti. Giminės labai dėkojo Lietuvių kalbos institutui ir susirinkusiems, kad gražiai buvo Kazys Ulvydas per jo gimimo metines prisimintas.