j1.gif - 2682 Bytes

UNIVERSITETAS IR PASAULIS

Dešimt metų - kaip viena diena

Gediminas Zemlickas

Dešimt metų sukako nuo to laiko, kai Vilniaus inžinerinis statybos institutas buvo pertvarkytas į Vilniaus technikos universitetą. Kiek vėliau, 1996 m., pavadinime atsirado ir Gedimino vardas. Šiais metais išleista dešimtoji jau universiteto absolventų laida, kurioje buvo ir trisdešimttūkstantasis absolventas.

Tikriausiai nesuklysime pasakę, jog šiandien tai vienas dinamiškiausių, naujovėms labai atviras šalies universitetas. Galima tik stebėtis, kad ryžtingai pasukęs drąsių reformų keliu šis Universitetas sugebėjo tas reformas įgyvendinti net ir negaudamas papildomo finansavimo. Aklai nemėgdžiodami kurio nors vieno šalies ar užsienio universiteto, vilniečiai integravo visa, ką matė esant geriausia tarptautinėje aukštųjų studijų praktikoje. Jau prieš 10 metų įdiegta tripakopė studijų sistema, prieš 8 metus pradėtos studijos ir anglų kalba. Įdiegta ir studijų kreditų sistema, dešimtis kartų daugiau pasirašoma tarptautinių sutarčių, studentų mainai su kitų šalių aukštosiomis mokyklomis. Dabar Gedimino universitete studijuoja 10 200 studentų ir kasmet vis daugiau norinčių čia studijuoti.

Įsigalėjęs Aukštojo mokslo įstatymas įpareigoja toliau gilinti reformas, atsižvelgiant į būsimąją Lietuvos narystę ES ir NATO. Tiesa, įstatymų kūrėjai kartais linkę pamiršti (patogi pozicija), kad visos reformos vyksta ne pagal burtininko lazdelės mostą, bet labai brangiai kainuoja. Norime reformų? Tada pirmiausiai išmokime gerai skaičiuoti ir teisingai pasirinkime valstybės prioritetus.

Į ES turime ateiti kaip išsilavinusių, intelektualių žmonių valstybė, o ne juodadarbių tiekėja, godžiai ištroškusi turtingųjų labdaros. Vadinasi, universitetų misija tampa vis svarbesnė, jeigu galvojame apie valstybės ir jos žmonių ateitį. Deja, sunku pritarti ir tokiai realybei, kai mūsų universitetai rengia “kadrus” išsivysčiusioms užsienio valstybėms, nes geriausieji absolventai, nenorėdami savo valstybėje būti parijais, dažnai ieško vietos svetur. Ir randa, nes turtingos šalys moka vertinti protą ir sugebėjimus. Todėl ir turtingos.

Pirmoji Premjero prakalba - Gedimino universitetui

Šios gal kiek ir padrikos mintys kilo klausantis VGTU rektoriaus, Lietuvos MA nario korespondento prof. Edmundo Kazimiero Zavadsko turiningo pranešimo šio Universiteto bendruomenės iškilmingame susirinkime, kuris spalio 26 d. vyko Vilniaus miesto rotušėje. Renginys buvo labai turiningas ne tik todėl, kad vainikavo jau tradicine tapusią Gedimino universiteto savaitę (pastebėsime, jog ji šį kartą prasidėjo spalio 19-ąją, o baigėsi 28-ąją dieną, taigi “savaitė” tęsėsi 10 dienų). Iškilmingo susirinkimo metu buvo inauguruoti naujieji VGTU garbės daktarai ir garbės narys, be to, pirmąją savo prakalbą kaip Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos Pirmininkas pasakė Rolandas Paksas.

Gražu, kad VISI (VGTU pirmtakas) auklėtinis R. Paksas iškart po Lietuvos Respublikos Seimo posėdžio, kuriame buvo patvirtintas Premjeru, atvyko į Rotušę, kur ir vyko Gedimino universiteto bendruomenės iškilmės. Sveikindamas Universiteto bendruomenę su dešimtmečiu, Premjeras buvo gerai nusiteikęs, pokštavo, prisiminė kai kuriuos profesorius dar iš VISI laikų. Prisiminė ir prieš rinkimus į pastarąjį Seimą atvykusią Rektorių konferencijos delegaciją, kuri visų politinių partijų lyderiams išsakė aiškų reikalavimą - mokslui ir studijoms skirti 1,3-1,5 proc. BVP. Savo prakalboje Premjeras pareiškė įsitikinimą, kad ir liberalų, ir koalicinės Vyriausybės programoje mokslui ir studijoms, matyt, išliks tas mokslo bendruomenės pageidaujamas 1,5 proc. BVP. Premjeras užtikrino, kad švietimas yra vienas iš valstybės prioritetų. Įteikdamas rektoriui E. K. Zavadskui Vilniaus miesto simbolio - šv. Kristaforo atvaizdą, Premjeras R. Paksas linkėjo, kad šv. Kristoforas saugotų Gedimino universitetą, kaip ligi šiol saugojo Gedimino miestą.

Universiteto stiprybės šaknys

Šiltai Universitetą sveikino Prezidentas, VGTU garbės daktaras Algirdas Brazauskas, Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencija, priešakyje su savo prezidentu prof. Juozu Antanavičiumi, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Kęstutis Makariūnas, Leipcigo aukštosios technikos, ekonomikos ir kultūros mokyklos profesorius, VGTU garbės daktaras Fiedel Peldschus ir kiti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Kazys Zulonas tarė ne tik sveikinimo žodį, bet ir pirmojo laipsnio kryžiumi “Artimui pagalbon” apdovanojo rektorių E. K. Zavadską. Kalbėjo taip pat Studentų atstovybės prezidentas Evaldas Vaitelis bei Universiteto garbės narys monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. Įvertinant monsinjoro didelę dvasinę paramą Universitetui, jis, Rektorato nutarimu, apdovanotas medaliu “Už nuopelnus Vilniaus Gedimino technikos universitetui”. Artėja iškilmių kulminacija: VGTU tarybos pirmininkas prof. Leonas Saulis paskelbė, jog Universiteto garbės daktarų vardai suteikti Varšuvos gaisrininkų aukštosios mokyklos rektoriui generolui prof. Jerzy Wolanin ir Kauno technologijos universiteto Radijo aparatūros katedros profesoriui Danieliui Eidukui.

Statybos fakulteto dekanas doc. Povilas Vainiūnas, pristatydamas prof. J. Wolanin nuopelnus mokslui ir studijoms, priminė, jog VGTU ir Varšuvos gaisrininkų aukštoji mokykla bendradarbiauja nuo 1994 m. Nuo to laiko kasmet į Varšuvą studijuoti išvyksta po du studentus iš VGTU, kur gauna stipendiją ir yra visiškai išlaikomi. Rektoriaus J. Wolanin pastangomis Gedimino universitete įrengta mokslinė laboratorija, padėta rengti naujas studijų programas, pagaliau vilniečiai iš kolegų lenkų gavo vertingos mokomosios ir mokslinės literatūros. Kad abi aukštosios mokyklos vaisingai bendradarbiauja, didelis ir rektoriaus J. Wolanin nuopelnas.

Prof. Danielių Eiduką pristatė Elektrotechnikos fakulteto dekanas doc. Kazimieras Maceika. 1957 m. baigęs KPI inž. D. Eidukas pradėjo dirbti Radijo matavimo prietaisų MTI, Vilniuje, o nuo 1964 m. perėjo į Kauno radijo matavimo technikos MTI, kur buvo vyr. inžinierius ir mokslinis sekretorius. Rengiant kandidatinę disertaciją (1963 m.) iš radiotechnikos prietaisų kūrimo srities jam vadovavo prof. K. Baršauskas. Daktaro disertaciją D. Eidukas apgynė 1970 m., o nuo 1972 iki 1988 m. vadovavo KPI katedrai.

Kaip teigiama žinyne “Kas yra kas Lietuvoje”, prof. D. Eidukas paskelbė per 680 mokslo darbų, 486 mokslinius straipsnius ir tezes, parašė 7 monografijas, 26 mokymo priemones, 71 aspiranto buvo disertacijų ir autoreferatų vadovas, 33 daktaro disertacijų ir autoreferatų konsultantas. D. Eidukas yra Lietuvos MA narys korespondentas, Rusijos MA užsienio garbės akademikas. Apdovanotas 3 ordinais. Tai D. Eidukas Kaune, o Vilniuje prof. Zenonas Vainoris sukūrė savo mokslines mokyklas ir padėjo pamatus elektronikos srities mokslininkų rengimui Lietuvoje. Daug D. Eiduko buvusių mokinių šiandien dirba Gedimino universitete ir mini savo buvusį vadovą geriausiais žodžiais.

Savo inauguracinėje kalboje prof. D. Eidukas apgailestavo, jog tai, ką kūrė K. Baršauskas, J. Matulis ir P. Brazdžiūnas - radiotechnikos ir radioelektronikos pramonę bei mokslą Lietuvoje - nepriklausomybės sąlygomis nesugebėta išsaugoti. Tad jei prieš dešimtmetį šalies elektronikos pramonėje dirbo 60 tūkst. darbuotojų, tai dabar iš jų belikę tik ketvirtis.

VGTU garbės nario vardas, Rektorato nutarimu, suteiktas Didžiosios Britanijos City universiteto dėstytojui John Hillyard Milner. Jį pristatė A. Gustaičio aviacijos instituto direktorius prof. Jonas Stankūnas.

Šio mūsų šalies bičiulio dėka City universitete galėjo tobulintis ne tik Gedimino universiteto ir A. Gustaičio aviacijos instituto, bet ir nemažai kitų Lietuvos universitetų mokslininkų. Dideli J. H. Milner nuopelnai padedant Lietuvos mokslininkams, norintiems dalyvauti ES programose, susirasti užsienio partnerių. Tai, kad mūsų šalies universitetai gali palaikyti glaudžius ryšius su daugeliu Anglijos universitetų, yra ir J. H. Milner nuopelnas. Beje, įdomus faktas: naujojo VGTU garbės nario motina – žinoma rašytoja, dėdė – Nobelio premijos laureatas, o tėvas – taip pat mokslo pasaulio atstovas.