Savo 60-metį minėti besirengianti Lietuvos mokslų akademija lapkričio 9-ąją pasitiko svečius iš Pamario - Akademijoje vyko Šilutės rajono diena. Pažintis prasidėjo parodomis: Kintų dailės mokyklos moksleivių darbų paroda buvo atidaryta Mokslų akademijos bibliotekoje, o parodos - "Šilutė", "Nemuno deltos regioninio parko augmenija" bei S. Koniachino "Pasivaikščiojimas po Šilutę" surengtos MA rūmuose.

Pažintiniam pokalbiui Didžiojoje salėje vadovavo Lietuvos MA prezidentas akad. Benediktas Juodka. Jis priminė svečiams ir susirinkusiems MA nariams kai kuriuos Akademijso veiklos etapus bei tuos sunkumus, su kuriais susiduria mūsų valstybės mokslo bei aukštųjų studijų sistema.

1941 m. sausio 16 d. įkurtajai Lietuvos MA teko ne tik veikti okupuotos valstybės sąlygomis, bet ir atlikti ypatingą vaidmenį, - pabrėžė prezidentas. Net ir sudėtingiausiomis sąlygomis MA išlaikė savo lietuviškumą, taip pat ir savo stuburą. Pokario metais, kai tautos žiedas pasitraukė į Vakarus, mokslas Lietuvoje buvo silpnas. Reikėjo mokyti jaunimą, plėtoti įvairių sričių mokslinius tyrimus. Buvo sukurti daugelio sričių mokslo pagrindai.

Žinoma, MA vadovams reikėjo išmokti ir laviravimo meno. Akad. B. Juodka priminė, kaip Lietuvos MA ilgametis prezidentas (1946-1984 m.) akad. Juozas Matulis protindavo kolegas: kaip čia dabar yra, kad negalite į Akademiją išrinkti LKP CK sekretoriaus?.. Pasirodo, jog ir pats J. Matulis savo balso už partijos ideologą, kuris keletą katų tiesiog braute brovėsi į akademikus, taip ir neatidavė.

Mokslui ir studijoms 2000 m. biudžete buvo skirti 453 mln. Lt, o 2001 m. ankstesnė vyriausybė buvo skyrusi dar 16 mln. Lt mažiau - tik 437 mln. Lt. Žinant mūsų mokslo laboratorijų padėtį ir prisimenant, jog kai kurios aukštosios mokyklos dėl sunkios finansinės būklės buvo priverstos praėjusių metų žiemą nutraukti studentams paskaitas, pirmieji naujojo tūkstantmečio metai žadėjo dar didesnius sunkumus. (Lengviau atsidusti galima tik dabar, kai Seimas gruodžio 7 d. priėmė ilgalaikio švietimo ir mokslo finansavimo įstatymą, pagal kurį mokslui ir studijoms turi būti skirti 1,35 proc., o švietimui - 6,56 proc. BVP. Taigi švietimui ir mokslui papildomai kitų metų biudžete turės būti skirta 0,5 mlrd. Lt.)

Kuo gyvas Šilutės rajonas

Prie Kuršių marių, Lietuvos vakaruose pprie Karaliaučiaus krašto pasienio prigludęs Šilutės rajonas - vienas didžiausių Lietuvoje. 1700 kv. km teritorijoje 1999 m. gyveno 70 725 gyventojai. Tarp jų esama ir lietuvininkų, savotiškos etnokultūrinės grupės atstovų. Bet kiek jų yra, nepasakyta net enciklopediniame žodyne "Šilutės kraštas", kurį šiais metais išleido Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka.

Tai labai savitas kraštas, kuriame galima išskirti kelių etninių kultūrų ištakas. Švėkšnos, Gardamo, Žemaičių Naumiesčio seniūnijos priklausė Didžiajai Lietuvai, tad ir šių miestelių pastatai, architektūra skyrėsi nuo Klaipėdos krašte įprastos statybos. Kintai, Rusnė, Katyčiai – Mažosios Lietuvos miesteliai, visai kitoniško savitumo.

Šilutė susidarė iš 1511 m. minimos Šilokarčemos, Verdainės (minima XIII a., tačiau kryžiuočių buvo sunaikinta ir atstatyta tik XVI a. pirmoje pusėje), Žibų (minimi nuo 1540 m.) ir Citjoniškių (minimi nuo 1779 m.) kaimų. Tik 1923 m., kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, Šilokarčema gavo Šilutės vardą. Jis prigijo. Kitąmet miestas minės 490 metų sukaktį.

Šilutėje sutelkta svarbiausia rajono pramonė. Šiemet savo 110 metų sukaktį minėjo AB “Šilutės baldai”. AB “Šilutės durpės” tiekia durpes vietinei rinkai bei eksportuoja. SP AB “Stumbras”, be savo pagrindinės produkcijos (žalio spirito, angliarūgštė) kitąmet numato gaminti etanolį. Penkios rajono statybinės organizacijos, naudodamos pažangiausias technologijas, statybos darbus atlieka ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. AB “Šilutės polderiai” atlieka hidrostatybos darbus, stato pylimus.

Garsūs ir už Lietuvos ribų Šilutės sūriai. Kadangi rajone dideli užliejamų pievų plotai, tai pagrindiniai kaimo gyventojų užsiėmimai – gyvulininkystė, augalininkystė, žvejyba. Vidutinis ūkis rajone – apie 7 ha. Unikalūs kraštovaizdžiai ir geografinė padėtis palanki plėtoti agroturizmą, komercinę žvejybą, žirgininkystę ir kitus verslus.

1992 m. įkurtasis Nemuno deltos regioninis parkas užima per 29 tūkst. ha. Jis apima Nemuno deltos dalį su Ventės ragu ir Rusnės sala. Pietinė parko riba driekiasi prie Rusnės upės – šitaip vadinamas Nemunas žemiau Pagėgių, nuo Gilijos atsišakojimo. Per parko teritoriją driekiasi Arktikos – Europos – Rytų Afrikos paukščių migracijos kelias. Ventės rage, labiausiai į vakarus nutolusiame Šilutės rajono taške, prof. Tadas Ivanauskas 1929 m. įkūrė paukščių žiedavimo stotį. Per 70 metų, kai čia žieduojami paukščiai, ornitologai žiedavo daugiau kaip milijoną sparnuočių.

Parko teritorijoje rasime ir vieną seniausių Šilutės rajono miestų – Rusnę, kuri minima nuo XIV a. Tai vienintelis saloje esantis Lietuvos miestas. Beje, parko teritorijoje yra 14 draustinių ir vienas rezervatas. Minijos ichtiologinio draustinio teritorijoje yra ir Minijos žvejų kaimas, kuris išsidėstęs abipus Minijos upės krantų. Kaimą galima vadinti Lietuvos Venecija, kadangi čia svarbi gyventojų susisiekimo priemonė – valtys. Prie kiekvieno kiemo įrengtos prieplaukos. Kaime yra 11 XIX a. pab.–XX a. pr. paminklinių pastatų.

Išskirtinė Šilutės rajono problema - pavasariniai potvyniai (ištinka ir kitais metų laikais). Kasmet užliejama apie 400 tūkst. ha pievų. Pirmasis Nemuno žemupyje 1840 m. supiltas Rusnės pylimas, o pirmoji vandens pumpavimo stotis pastatyta Uostadvaryje 1907 m. Nemuno deltos regioniniam parkui visai ar iš dalies priklauso 21 polderis, o apskritai gyventojus nuo potvynio saugo polderinė sistema su 39 siurblinėmis. Sistemos priežiūrai, eksploatacijai ir atnaujinimui iš tikro turėtų būti kaupiamos lėšos valstybės mastu, tačiau šiandien šis rūpestis paliktas Šilutės rajono savivaldybei. Rajone veikia 54 švietimo, 51 kultūros įstaiga. Bendradarbiavimo sutartys pasirašytos su Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos ir Kaliningrado srities miestais. Nuo 1997 m. Šilutės rajono savivaldybė, kartu su Latvijos, Estijos ir Švedijos partneriais dalyvauja projekte “Baltic Sea Planet”.

Rajono savitumą išryškina per 200 kultūros paminklų. Tai 1705 m. pastatyta Kintų evangelikų liuteronų bažnyčia, 1757 m. – Degučių trikampė bažnyčia, Vilkėnų, Švėkšnos, Šojaus dvarų rūmų ansambliai su parkais.

Šilutiškiai didžiuojasi, kad su jų kraštu susijusios Martyno Jankaus ir Vydūno, Simono Stanevičiaus ir Antano Baranausko, poeto, publicisto, Mažosios Lietuvos kultūros darbuoto Fridricho Bajoraičio ir spaudos darbuotojo, kraštotyrininko, bibliofilo Petro Jakšto biografijos. Žinoma, kaip čia galima nepaminėti pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte steigėjo, etnografo Hugo Šojaus (Scheu), vokiečių rašytojo ir dramaturgo Hermano Zudermano bei daugelio kitų iškilių vardų.

Na, o dabartiniai rajonui nusipelnę kultūrininkai, lietuvybės ir krašto tradicijų puoselėtojai apdovanojami 1996 m. įsteigta “Lietuvininkų vilties” premija. Ją įsteigė Šilutės 1-oji gimnazija ir Pamario verslininkai A. Nausėda ir A. Stonys, o finansuoja (nuo 1997 m.) Šilutės raj. savivaldybė.

Sekcijose nagrinėjo praktinius klausimus

Visiems kalbėtojams Šilutės rajono meras A. Balčytis įteikė po egzempliorių Pamario krašto enciklopedinio žodyno “Šilutės kraštas”, kuris ir buvo pristatytas šioje salėje kiek vėliau. Lietuvos MA prezidentas B. Juodka merui A. Balčyčiui įteikė didoką siuntą knygų iš serijos “Lietuvos mokslas”.

Paskui šilutiškių priėmimas vyko penkiose Lietuvos MA sekcijose, dalyvaujant žymiausiems mokslininkams. Didelė grupė Pamario krašto specialistų apsilankė Vilniaus Gedimino technikos universitete, ten susitikimui vadovavo rektorius, Lietuvos MA narys korespondentas Edmundas Kazimieras Zavadskas. Paminėsime tik keletą temų, kuriomis buvo diskutuota: tai statinių projektavimas ir naujų medžiagų panaudojimas statybose, senovinių pastatų, kultūros paminklų restauravimas, statinių atnaujinimas, sustiprinimas, apsauga nuo korozijos, apšildymo efektyvumo didinimas, miestų ir miestelių aprūpinimas geriamu vandeniu, kanalizacijos tinklų gerinimas, Pamario krašto transporto ir automobilių srautų analizė ir pan.

Žiniasklaidos sekcijoje, kuriai vadovavo Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorė doc. Audronė Nugaraitė, buvo analizuojami Pamario krašto žurnalistams rūpimi klausimai. Vakaronės metu linksmino Bikavėnų kaimo kapela.