Lenkijos ir Lietuvos valstybės vadovui Stanislovui Augustui Poniatovskiui nusprendus imtis krašto kartografavimo ir valstybės generalinio žemėlapio sudarymo, iš Vakarų Europos buvo pakviesti specialistai tiems darbams vykdyti. 1764 m. rudenį iš Prancūzijos į Lenkiją atvyko žymus kartografas, entomologas, artilerijos majoras Hermanas Karolis Pertė (Perthees; 1739-1817; kitur 1740-1815) ir apsigyveno Varšuvoje. Vėliau netoli Varšuvos įsigijo dvarą. Jis vadovavo karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio Varšuvoje įsteigtai Kartografijos tarnybai, kuri lyg šiandieniniai institutai turėjo planuoti ir organizuoti matavimo darbus, taip pat sudarinėti Lenkijos ir Lietuvos valstybės žemėlapius. K. Pertė atkūrė nuo XVII a. ketvirtojo dešimtmečio iki XVIII a. aštuntojo dešimtmečio šalyje apmirusius krašto geodezinius matavimus ir žemėlapių gamybą. Jis per 34 metus Katografijos tarnyboje sukūrė keliasdešimt labai turiningų jungtinės valstybės ir atskirų jos regionų įvairaus mastelio ir paskirties žemėlapių. Vieną iš savo kartografijos darbų K. Pertė paskyrė išimtinai Lietuvai. Tai labai vertingas Lietuvai kartografijos paminklas, nes jame pateiktas XVIII a. kartografinis vaizdas. Be to, K. Pertė, dirbdamas Varšuvoje, kaip entomologas parengė labai turiningą Lenkijos ir Lietuvos vabzdžių katalogą “Insecta Polonica et Lithuanica”. Veikalas buvo iliustruotas net trimis tūkstančiais profesionaliai atliktų piešinių.

Dar iki K. Pertė atvykstant į Varšuvą, Lenkijoje jau kurį laiką buvo dirbę prancūzų kilmės kartografai (V. Boplanas, N. Sansonas, V. Delilis), kurie buvo sudarę Lenkijos ir Lietuvos valstybės žemėlapius, o lietuvių kilmės Varšuvos jėzuitų kolegijos dėstytojas Jonas Nepreckis buvo sudaręs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapį. Tačiau jie nebuvo originalūs, o M. K. Radvilai vadovaujant sudaryto ir 1613 m. išleisto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio perdirbiniai. XVIII a. pirmojoje pusėje Lenkijos ir Lietuvos valstybėje dar buvo tenkinamasi ankstyvesniųjų autorių žemėlapių perdirbiniais, kai tuo metu Vakarų Europos šalyse jau pradėta instrumentinė vietovės nuotrauka ir gerokai patobulintais būdais sudarinėjami žemėlapiai. Prancūzų mokslininkas C. Kasini 1740 m. rengė visos Prancūzijos trianguliacijos projektą, o po dešimties metų (1750 m.) pradėjo ir šalies topografavimą. Jie jau naudojo tik ką sukonstruotus matavimo instrumentus - nivelyrą (1702 m.) ir teodolitą (1730 m.) bei kt. Vakarų Europos šalyse buvo sudarinėjami žemėlapiai remiantis lauko matavimo duomenimis. XVIII a. antrojoje pusėje naujoviškų kartografijos darbų banga pasiekė ir Lenkijos - Lietuvos valstybę.

Stanislovas Augustas Poniatovskis labai vertino geografijos, astronomijos mokslus, domėjosi užsienio šalių kartografų, topografų, geodezininkų darbais ir laukė galutinių rezultatų - žemėlapių. Apgailestavo, kad jo valdoma šalis neturi tikslių ir detalių žemėlapių, kurie, jo manymu, labai praverstų valstybės ūkio ir kultūros reikalams tvarkyti. Karalius pavedė K. Pertė prancūzų pavyzdžiu organizuoti viso krašto matavimus ir iš gautų lauko duomenų sudaryti valstybės generalinį žemėlapį. Karalius rėmė ir labai vertino vietos specialistus, kiek anksčiau jau pradėjusius paruošiamuosius darbus visam kraštui kartografuoti. Apie 1740 m. Naugarduko vaivada J. Jablonovskis ir artilerijos kapitonas E. Čakis asmeninėmis pastangomis ir savo lėšomis turėjo sukaupę nemažai matavimo duomenų. Tačiau pasikeitus aplinkybėms ir planams, 1756 m. J. Jablonovskis turimą medžiagą perdavė į Lenkiją atvykusiam žymiam italų kartografui, daugelio žemėlapių ir atlasų kūrėjui A. Dzanoniui (Antonio Rizzi-Zannoni; 1736-1814). Jis iš perimtosios medžiagos, kiek papildęs ją, sudarė kapitalinį 24 lapų 1:692000 mastelio kartografijos veikalą “Carte de la Pologne divisee par provinces et palatinat”. Žemėlapis buvo išleistas po septynerių metų (1772 m.) Londone.

Stanislovo Augusto Poniatovskio nepatenkino nei ankstyvesniųjų kartografų, nei A. Dzanonio žemėlapis. Tai buvo rimta problema Varšuvoje veikiančiai Kartografijos tarnybai ir asmeniškai K. Pertė. Kad darbai vyktų sparčiai, karalius kreipėsi į Vilniaus, Varšuvos ir Poznanės astronomus, kviesdamas juos dalyvauti rengiant tikslius ir detalius šalies žemėlapius. Kvietimą priėmė Vilniaus observatorijos vedėjas M. Počobutas ir jo bendradarbiai (A. Sčeckis, P. Norvaiša, J. Bisriskis), Varšuvos astronomas A. Rostanas, Poznanės observatorijos darbuotojai, turintys patyrimą kartografijos srityje. Taip vienoje institucijoje - Kartografijos tarnyboje - buvo sukoncentruoti visi kartografijos darbai, vykdomi pagal bendrą metodiką. Iš čia buvo vadovaujama visiems astronomijos, geodezijos, kartografijos, topografijos specialistams. Jie pasiskirstė darbo barus: tikslino vietovių geografines koordinates, vykdė trianguliacijos matavimus ir topografinę nuotrauką. Vienu metu daugelyje Lenkijos ir Lietuvos valstybės regionų, vaivadijų, pasienio zonų, miestų teritorijų buvo atliekamas kompleksinis kartografavimas, naudojant visus galimus būdus: instrumentinį, akinį, topografinį aprašymą. Pastarąjį kartografavimą pradėjo parapijų administratoriai: klebonai ir kunigai. Arkivyskupo M. Poniatovskio nurodymu Krokuvos, Poznanės, Gnezno, Vilniaus, Lucko, Kamaneco ir kitoms pagal administracinį suskirstymą priklausančioms parapijoms buvo išsiuntinėtos instrukcijos, kuriose buvo aiškinama, kaip topografiškai aprašyti vietovę. Šitaip po kurio laiko į K. Pertė vadovaujamą Kartografijos tarnybą iš visos šalies suplaukė gana gausi žemėlapiams sudaryti tinkama medžiaga. 1768 m. pasirodė pirmasis K. Pertė darbas - apžvalginis 1:1850000 mastelio žemėlapis “Mappa geographica generalis Regni Poloniae et Magni Ducatus Lithuaniae cum imperis, regnis et provinciis adiacentibus”. Iš labai išplėtotos žemėlapio antraštės galima suvokti, kad jame yra daug geografinės, politinės ir iš dalies ekonominės informacijos. Žemėlapyje atsispindi to meto jungtinės valstybės teritorijos geografinis ištirtumas ir šalies kartografijos lygis.

Po dvejų metų (1770 m.) K. Pertė karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskui pateikė naują Lenkijos žemėlapį “Polonia secundum legitimas proiectionis stereographica regula et iuxta recentissimas observationes adhibitis”. Žemėlapis sudarytas pagal tuo metu plačiai pripažintas taisykles ir iš naujausių matavimo duomenų. Tai 48 lapų 1:934000 mastelio apžvalginis žemėlapis.

XVIII a. paskutinis ketvirtis buvo tragiškas Lenkijos ir Lietuvos valstybei: Rusijos, Prūsijos ir Austrijos suokalbiu 1772, 1793 ir 1795 metais įvykdytas valstybės padalijimas. Valstybė nustojo egzistuoti. Tačiau kartografavimo darbai ir suskaldytoje teritorijoje buvo daromi toliau. 1780 m. K. Pertė baigė kurti didelį kartografijos veikalą, trijų tomų atlasą, kurio žemėlapiuose pavaizdavo Lenkijos ir Lietuvos valstybės žlugimo pradžią, t. y. pirmojo padalijimo rezultatus. Tomuose buvo po 30-60 stambaus mastelio (1:43000) žemėlapių. Juose pavaizduotos teritorijos, atitekusios Rusijai, Prūsijai ir Austrijai, nurodytos naujosios valstybių sienos.

1785 m. pasirodė smulkus, labai estetiškas 1:225000 mastelio Lietuvos žemėlapis “Carte servante a montrer la destination des deux canaux entrapris en Lithuaniae”. Jame stropiai pavaizduota buvusi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė su miestais, miesteliais, administracinio dalijimo ženklais. 1783-1786 m. K. Pertė parengė didžiulį kartografijos veikalą, dvylikos tomų atlasą “Geograficzno-statisticzne opisanie parafiow Krolestwa Polskiego”. Jame yra labai informatyvių dekanatų ir parapijų kartoschemų.

Be jau minėtų darbų, K. Pertė įvairiais metais yra sudaręs istorinių žemių, administracinių vienetų (vaivadijų, apskričių) žemėlapių: Didžiosios Lenkijos, Kujavijos, Mozovijos, Chelmo, Poznanės, Dobrynės, Sandomežo, Plocko ir pan.

K. Pertė savo žemėlapiuose pateikė gana daug įvairios informacijos - socialinės ir fizinės geografijos. Objektams vaizduoti taikomi labai sumaniai sukonstruoti, logiški, estetiški ir gerai žemėlapiuose pastebimi sutartiniai ženkleliai, rodantys, koks yra miestų, miestelių, kaimų, dvarų, bažnytkaimių, vienuolynų, malūnų, karčemų, kapinių koplyčių, seniūnijų, muitinių geografinis pasiskirstymas. Nemažai žemėlapiuose ir gamtos objektų: upių, ežerų, pelkių, liūnų, klampynių, miškų ir kt.

Tokia žemėlapiuose pavaizduotų geografinių objektų ir reiškinių įvairovė - platus įvairiais požiūriais vertingos informacijos spektras.

Pagal ano meto sąlygas ir galimybes K. Pertė savo žemėlapiuose pateikė gerą matematinį tikslumą ir geografinį objektų geometrinį atitinkamumą. Tokius žemėlapius jau iš dalies buvo galima panaudoti kai kuriems praktiniams reikalams.

K. Pertė žemėlapiai labai meniški: kruopščiai išraižyti vario plokštelėse, puošnios antraščių ir sutartinių ženklų vinjetės. Jos išdabintos ornamentais, augalų ir heraldikos piešiniais. Labai sumaniai parinkti įrašų šriftai. Jie gerai derinasi su sutartiniais ženklais, todėl žemėlapiai lengvai skaitomi. Kiekvieną K. Pertė žemėlapį dėl estetinio vaizdo ir aukšto grafinio atlikimo lygio neperdedant galima priskirti ir prie dailės kūrinių - grafikos darbų.

Daug karališkojo geografo ir kartografo sukurtų žemėlapių žuvo Varšuvoje per bombardavimus ir gaisrus Antrojo pasaulinio karo metais. Lietuvoje taip pat kuklus K. Pertė darbų palikimas. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje yra vienintelis darbas “Mappa szczegulna woiewodztwa Plockiego ir ziemi Dobrzynskiey”.

K. Pertė, sulaukęs 58-erių metų amžiaus, atsisakė sudėtingo ir varginančio kartografo darbo. 1798 m. jis pardavė savo valdas prie Varšuvos ir atvyko į Lietuvą. Netoli Vilniaus, Mozūriškės kaime (prie Maišiagalos), nusipirko ūkį ir ten apsigyveno. Vilniaus apylinkėse surinko medžiagą antrajam “Vabzdžių katalogo” tomui, kuriame pateikė beveik trijų šimtų vabzdžių rūšių piešinius. Apie 1809 m. K. Pertė iš Mozūriškių persikėlė į Vilnių. Čia kurį laiką dirbo Karo inžinerijos mokyklos direktoriumi ir dėstė topografijos bei architektūros dalykus. Eidamas 75-uosius metus Lenkijos ir Lietuvos valstybės karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio ilgametis geografas ir kartografas, pulkininkas ir entomologas, Lietuvos ir Lenkijos žemėlapių kūrėjas K. Pertė 1815 m. lapkričio 22 d. mirė Vilniuje. Palaidotas Vilniuje buvusiose evangelikų reformatų kapinėse Pylimo gatvėje. K. Pertė artimieji kapavietę paženklino dideliu Lietuvos laukų akmeniu. Ant jo iškalė K. Pertė nuopelnus valstybei ir kartografijai įvertinantį tekstą prancūzų kalba (vertimas): “Šarlio de Pertė, kuris su pagarba, šlove ir dideliu uolumu tarnavo kaip geografas ir pulkininkas savo karaliui ir imperatoriui, jautri jo širdis ilsisi po šiomis taikiomis tuopomis”. Po šia epitafija buvo nurodyti K. Pertė gyvenimo metai ir parašyta, kad paminklą pastatė jo vaikai. 1980-1983 m. statant sovietinių partizanų ir pogrindininkų paminklą, kapinės buvo sunaikintos. Tada dingo ir K. Pertė paminklinis akmuo.