Kauno technologijos universitete naujai išrinkto rektoriaus akad. Ramučio Petro BANSEVIČIAUS inauguracija gruodžio 8 d. Kauno muzikiniame teatre prasidėjo kiek patetiškai skaitomu lotynišku tekstu. Šie akademinei bendruomenei sakraliniai žodžiai, pasirodo, pirmą kartą Lietuvoje nuskambėjo 1579-aisiais metais – pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus Petro Skargos inauguracijoje.

Iškilmes pradėjęs KTU Senato laikinasis pirmininkas prof. Rimvydas Povilas Žilinskas pabrėžė: į Universitetą atėjo pagal akademinį Statusą numatytas permainų metas. Rektoriui prof. Kęstučiui Kriščiūnui ir jo artimiesiems pagalbininkams atlikus numatytus uždavinius, dabar užleidžiama vieta naujam rektoriui, kuriam Senatas, įgaliotas Universiteto akademinės bendruomenės, suteikia pasitikėjimo votumą artimiausiais metais vadovauti Alma mater ir atstovauti jos interesams. Žengdamas į trečiąjį tūkstantmetį Universitetas aiškiai mato savo vietą Lietuvos padangėje, tam yra patirtis, intelektas ir platūs tarptautiniai ryšiai. Yra prieškario universiteto mintis, susijusi su nacionalinio techniškojo mokslo pradžia. Yra pokario Politechnikos instituto patirtis, kai buvo sukurta lietuviškoji techninė inteligentija, kurios nuopelnai Lietuvos mokslui, pramonei ir ūkiui, visuomenės išprusimui nepaneigiami. Universitetas šaliai davė daug talentingų inžinierių, žymių mokslininkų ir visuomenės veikėjų.

Prof. R. P. Žilinskas pastebėjo, jog per paskutinį dešimtmetį KTU tapo universalesnis, atviresnis, labiau humanitarizuotas. Mažiau liko “etikečių” klijavimo nueinančiųjų adresu, rėksmingos, įžeidžiančios retorikos, kuri, deja, dar labai paplitusi visuomenėje.

Įnešama Universiteto vėliava, į sceną kviečiamas spalio 25 d. Senato išrinktas rektorius prof. Ramutis Petras Bansevičius. Rektorius Kęstutis Kriščiūnas ir vyriausias Senato narys garbės profesorius Algirdas Matukonis apvelka R. P. Bansevičių KTU rektoriaus toga. Skamba iškilminga ir būtent šiai progai parašyta Humanitarinių mokslų fakulteto dekano kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus iškilminga muzika – Universiteto valdžios ženklai perimti.

Savo inauguracinę kalbą naujasis rektorius pradėjo pareiškęs, jog nori pirmiausia nusilenkti pirmtakams, rektoriams, daug padariusiems, kad šiandienis KTU taptų ne tik mokslo ir studijų centru, bet ir lygiaverčiu Europos ir pasaulio universitetų partneriu. Apsiribodamas tik pokario pavyzdžiais, R. P. Bansevičius priminė iškilųjį akad. Kazimierą Baršauską, kuris Lietuvos mokslo istorijoje žinomas ne tik kaip aukščiausios kompetencijos mokslininkas, bet ir kaip tvirtos pilietinės pozicijos asmenybė.

Trims pirmiesiems pokario rektoriams – profesoriams Kazimierui Baršauskui, Marijonui Martynaičiui ir Vladislavui Domarkui teko spręsti svarbų uždavinį: atsilaikyti prieš agresyvias rusifikacijos tendencijas, išsaugoti senąją universitetinę dvasią, tautines ir akademines tradicijas. Net ir sunkiausiais laikais Universitete, o vėliau KPI, buvo dėstoma lietuvių kalba, parengiami lietuviški vadovėliai ir metodinė literatūra, kuriama lietuviška net ir naujausių technologijų terminija. Rektoriui K. Kriščiūnui su šios aukštosios mokyklos senatais teko KPI pertvarkyti į KTU, perimant pažangiausius Vakarų universitetų bruožus.

Pastarąjį gyvenimo laikotarpį naujasis rektorius apibūdino kaip antrosios pramoninės revoliucijos metą, kurį sukėlė žaibiškai besivystančios informacinės technologijos. Šios “skaitmeninės revoliucijos” laimėjimai stulbina, eksponentiškai didėja žmonijos sukurtų žinių kiekis. Jeigu nuo 1750 iki 1900 metų tas žinių kiekis padvigubėjo, tai nuo 1965 m. jis padvigubėja kas 5 metai. Pranašaujama, kad nuo 2020 m. žinių kiekis dvigubės kas 73 dienas. Vaizdingai rektorius palygino dabartinį ir 2010 m. internetą: tai arklio traukiamas vežimas ir modernus BMV automobilis.

Logiškai kyla klausimas: ar universiteto bendruomenė pasirengusi ne tik priimti naujų žinių ir technologijų iššūkį, bet ir pati gali būti aktyvi tų technologijų kūrėja? Žinoma, tai priklausys ne vien nuo pačios akademinės bendruomenės, bet ir nuo Vyriausybės bei visuomenės požiūrio į švietimą ir aukštąjį mokslą, nuo jų vietos šalies prioritetų sąraše. Pasak rektoriaus, tik tada galėsime naudotis visais iškovotos nepriklausomybės vaisiais, kai pasieksime ir intelektinę nepriklausomybę. Kaip žinome, buvusios Vyriausybės ir Seimo požiūris į švietimą ir mokslą nebuvo palankus. Idėja komercializuoti universitetus bei grįsti jų veiklą rinkos dėsniais reiškė ne ką kitą, kaip atsisakymą universitetų – visuomenės švietėjų – priedermės. Į savo inauguracinę kalbą R. P. Bansevičius įpynė ir senovės graikų išminties grūdą: jei nori naudos po metų – sėk javus, po 20 metų – sodink sodą, jei galvoji apie 100 ir daugiau metų – šviesk jaunimą.

Rektorius prisipažino, jog jį žavi tarpukario Lietuvos ūkininkų požiūris: pirmiausia išmokslinti vaikus. Dabartyje svarbu ne turimų lėšų paskirstymas, bet naujų lėšų paieška ir panaudojimas tenkinant prioritetinius poreikius. Sveikintina, kad Seime ir Vyriausybėje jau esama akademinės bendruomenės narių, kurie puikiai suvokia mokslo reikšmę valstybės raidoje ir kovoja už realų tikrų prioritetų įtvirtinimą. Beje, šiuos žodžius salė palydėjo plojimais, taip pasveikindama ir iškilmėse dalyvaujančius asmenis.

Rektorius priminė ir visiškai naujus veiksnius, kurie iškilo pastarąjį dešimtmetį – tai kapitalo, rinkų, gamybos, technologijų, informacijos ir idėjų globalizaciją. Jau ne taip svarbu šalies gamtiniai ištekliai (išskyrus nebent naftą), nes svarbiausias vaidmuo tenka piliečių išsilavinimui, informacinei struktūrai ir paslaugų lygiui, politinių ir teisinių struktūrų sąžiningumui bei palankumui verslui. Globalizacija veržiasi į universitetus, laužo jų nusistovėjusias tradicijas, studijų metodus ir priemones.

Kaip visa tai paveiks mūsų universitetą. Tai sudėtingas iššūkis, nes vien internete šiuo metu yra beveik 3 mln. kursų. Mūsų akyse gimsta globali, nuolat atsinaujinanti žinių visuomenė, o jos svarbiausios vertybės bus žinios ir idėjos. Universitetų užduotis – tas naujas galimybes panaudoti ir visuomenei pateikti žinias. Universitetas privalo staigiai reaguoti į visuomenės poreikius, savo veikloje įgyvendindamas socialines ir moralines nuostatas ir pabrėždamas nekintamas vertybes. Prof. R. P. Bansevičius atkreipė dėmesį ir į neigiamas globalizacijos pasekmes - protų nutekėjimą, nacionalinės kultūros ir kalbos reikšmės mažėjimą. Tačiau pasirinkimo nėra, modernios technologijos keičia ne tik mūsų veiklos įrankius, žmonių santykius, bet ir gyvenimo kokybę. Tačiau universiteto bendruomenė neturi pamiršti, jog technologijos vertingos tiek, kiek naudojamos žmonių protiniams ir fiziniams sugebėjimams skatinti ir vystyti, neužgožiant moralinių ir dvasinių vertybių.Pradėjęs eiti rektoriaus pareigas R. P. Bansevičius pasižadėjo kartu su Senatu ir visa akademine bendruomene visų išvardytų tikslų ir siekti. Akademinės dvasios puoselėjimas, demokratiškumo, tolerancijos, laisvės ir atsakomybės vienovės siekimas turėtų padėti toje kasdienėje veikloje.

Sveikinimo žodžius naujajam rektoriui atsiuntė Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, apgailestavęs dėl to, kad pats šioje inauguracijoje negalėjo dalyvauti. Skambant V. A. Mocarto “Turkų maršui” į sceną užkopė Prezidentas Algirdas Brazauskas. Pats būdamas šios aukštosios mokyklos (KPI) auklėtinis, A. Brazauskas palinkėjo, kad naujajam rektoriui nebūtų per sunki ta našta, kurią ant jo pečių uždėjo kolegos ir Senatas.

Naująjį rektorių sveikino Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, Lietuvos MA prezidentas akad. Benediktas Juodka kartu su kitais Akademijos nariais, Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos viceprezidentas prof. Vytautas Kaminskas ir aukštųjų mokyklų rektoriai, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Kęstutis Makariūnas, Talino ir Rygos technikos universitetų rektoriai, užsienio valstybių ambasadoriai, mokslo, pramonės ir verslo atstovai. Suprantama, nuskambėjo ir Kauno miesto valdžios sveikinimo žodis.

Pertraukėlių metu tarp sveikinimų klasikinės muzikos repertuarą grojo Kauno muzikinio teatro simfoninis orkestras, kuriam dirigavo Julius Vilnonis ir Virgilijus Visockis. Solo arijas dainavo šio teatro dainininkai. Beje, V. A. Mocarto muzikiniu kūriniu rektorių R. P. Bansevičių pasveikino ir Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakulteto trio.

Taigi į naująjį amžių bei Tūkstantmetį Kauno technologijos universitetas įžengs su naujuoju rektoriumi.