- „Mokslo Lietuvos“ straipsniai (2010)
- „Mokslo Lietuvos“ straipsniai (2009)
- „Mokslo Lietuvos“ straipsniai (2008)
- „Mokslo Lietuvos“ straipsniai (2007)
- „Mokslo Lietuvos“ straipsniai (2006)
- Laikraščio temos
- „Mokslo Lietuvos“ mokslo naujienos
- Mokslasplius.lt naujienos
- Mokslo naujienos
- Science news
- Skelbimai
- Pranešimai
- Laikraščio numeriai - pdf
- Paieška (informacija)
- Archyvas
- Redakcija
- Programos mokykloms
- Interneto nuorodos
Susirūpinkime „Mokslo Lietuvos“ ateitimi
Mieli skaitytojai,
Susirūpinkime Mokslo Lietuvos ateitimi. Neturėdami pakankamai tiražo ir skaitytojų rizikuojame netekti finansinės paramos. Laikraštis Mokslo Lietuva leidžiamas visus 20 metų. Lietuvoje yra daugiau kaip 5 tūkst. mokslininkų ir 8 tūkst. aukštųjų mokyklų dėstytojų, tačiau iš laikraščio prenumeratorių skaičiaus to niekaip nepasakysi. Jei bent kas dešimtas mokslininkas ar dėstytojas prenumeruotų jiems skirtą leidinį, tai mūsų ilgamečio darbo nepaleistų vėjais, o Mokslo Lietuva gyvuotų dar ilgai.
Prenumerata priimama bet kuriame Lietuvos pašto skyriuje.
Pagarbiai
Redakcija
Kompiuterinė tvarkaraščių sudarymo programa
Kompiuterinė tvarkaraščių sudarymo programa lietuvių kalba „aSc Tvarkaraščiai“ mokykloms, gimnazijoms, profesinėms mokykloms, kolegijoms ir kitoms mokymo įstaigoms ![]()
Pirmasis mokslo ir technikos istorijos žurnalas
Lietuvos mokslo bendruomenė ir visi besidomintieji mokslo istorija pagaliau turės recenzuojamą žurnalą Mokslo ir technikos raida, kuriame bus spausdinami originalūs moksliniai straipsniai, straipsnių apžvalgos įvairiais mokslo ir technikos istorijos klausimais. Straipsniai spausdinami lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų kalbomis, žurnalas bus leidžiamas du kartus per metus. Žurnalo steigėjai – Lietuvos mokslų akademija ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, leidėjas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Lietuviškos knygos Poznanės tarptautinėje vaikų ir jaunimo knygų mugėje
Vasario 19–21 d. Poznanėje vykusioje IX tarptautinėje vaikų ir jaunimo knygų mugėje pirmą kartą garbės svečio teisėmis dalyvavo Lietuva.
Mugėje buvo pristatyta Lietuvos leidėjų asociacijos parengta daugiau kaip dešimties Lietuvos leidyklų išleistų knygų ekspozicija, iliustratorių plakatai. Lietuvos dailininkų sąjunga pateikė lietuvių iliustratorių darbų parodą, Lietuvos ambasada Lenkijoje – pažintinę informaciją apie mūsų šalį.
LIETUVOS VARDO KILMĖ MITOLOGINIU POŽIŪRIU
Homeras. Iliada
Tai prasidėjo nuo to, kai tik jie susipyko vyrijoj,
Vadas vyriausias Atridas ir didvyris tauras Achilas.
Kas gi iš tarpo dievų, juos supykinęs vaidą sukėlė?
Dzeuso sūnus ir Lėtojos. Jisai ant Atrido supykęs.
Ar panaudosime atsinaujinančius energijos šaltinius Lietuvoje
Staigūs importuojamų energetinių išteklių kainų šuoliai ir tiekimo nesklandumai verčia iš esmės peržiūrėti Lietuvos energetinio ūkio ekonominę ir politinę priklausomybę nuo užsienio tiekėjų. Šią priklausomybę galime sumažinti didindami vietinių atsinaujinančių energetinių išteklių panaudojimą. Ši programa būtų tiesioginis atsakas į Europos Sąjungos jau priimtus ir dar didinamus energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių reikalavimus.
Mokslo institutai – taikomųjų tyrimų židiniai
2009 m. gruodžio 23 d. LR Vyriausybė pritarė dešimties mokslo institutų pertvarkai: nuo 2010 m. sausio 1 d. dešimt mokslo institutų sujungiami į keturis naujus steigiamus mokslo centrus, kuriems suteiktas valstybinių mokslinių tyrimų institutų statusas. Pokalbyje su Lietuvos mokslo institutų asociacijos prezidentu, Puslaidininkių fizikos instituto direktoriumi prof. habil. dr. Steponu AŠMONTU aptarsime, kaip šis mokslinių tyrimų institutų tinklo pertvarkymas vertinamas iš mokslo institutų pozicijos.
Baltasis šviesoraščio metraštininkas, arba Penki vakarai su Bernardu
Kartais žmogus nustembi, kai patys klaipėdiečiai, tiksliau vienas kitas originalas pareiškia, kad Klaipėdoje Donelaitis niekada nesilankė, su šiuo miestu jokiais saitais nėra susijęs, tad Klaipėda ir Donelaitis neturi nieko bendro. Prieš tai spausdintose publikacijose stengėmės parodyti priešingą vaizdą – Klaipėda ir Donelaitis susiję tiek, kiek patiems klaipėdiečiams ta gija gyva, kiek jie tą ryšį jaučia ne tik per šventes, bet ir kasdienybėje. Veikiausiai šią mintį vaizdais ir tekstais naujoje knygoje Bernardas Aleknavičius sugebės perteikti. Turi daugybę klaipėdiečių ryšio su Poetu įrodymų, kad tik užtektų jėgų, laiko ir sėkmės žmonėms pateikti. Beje, į Donelaitį Bernardą vedė ne vien klaipėdiečiai.
Valstybės šventės kaip tautos bendrumo siekis
Projektas Skatinkime Europos demokratines vertybes per tarpkultūrinį valstybės švenčių komunikavimą, kurį rėmė LR švietimo ir mokslo ministerija, išjudino virš šimto Lietuvos vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokinių ir mokytojų, kurie tapo šio projekto dalyviais. Apie tai spausdinome pašnekesį su projekto sumanytoja ir vadove, Zonta International Vilniaus klubo prezidente dr. Ina Dagyte (ML, 2009 m. Nr. 18, p. 4–5), apie savo dalyvavimą projekte parašė Ignalinos rajono Vidiškių gimnazijos mokinės (2010 m. Nr. 1 (423), p. 3), pasirodė straipsnių regionų spaudoje: Klaipėdoje – iš Nidos vidurinės mokyklos, Anykščiuose – iš A. Baranausko vidurinės mokyklos ir kt.
Laiko ženklai ir Nacionalinė pažangos premija
2009 m. Nacionalinės pažangos premijos teikimo ceremonijos aprašymą šį kartą pradėsime ne nuo pačių iškilmių, bet nuo laiko ženklų, kurie atspindi mūsų gyvenamojo meto ypatumus. Kuo skyrėsi šios jau ketvirtosios iškilmės nuo trijų prieš tai buvusių?