Latvistikos sala Vilniaus universitete

Kodėl Latvija neratifikuoja Jūros sienos su Lietuva sutarties

Tuo baigėsi sveikinimo kalbos, gana informatyvios norint vieniems kitus geriau pažinti. Konferencijos pirmąjį pranešimą Lietuvos ir Latvijos santykiai: šiandien ir rytoj skaitė Latvijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Hardijus Baumanis. Išsakytos mintys svarbios, norint suprasti kaimyninės šalies poziciją mums visiems aktualiais klausimais.

Abiejų šalių santykius ambasadorius įvertino kaip labai gerus, politinėje srityje nesama prieštaravimų ar esminių nesutarimų. Ekonominių santykių srityje labai iškalbingi kad ir šie skaičiai: 2007 m. Lietuvos ir Latvijos prekių apyvarta viršijo 2 mlrd. eurų sumą. Lietuva yra didžiausia Latvijos prekybos partnerė, o Latvija Lietuvai – antroji pagal dydį prekybos partnerė. Beveik tarp visų abiejų šalių valstybinių institucijų ir visuomeninių organizacijų reguliariai vyksta konsultacijos ir informacijos pasikeitimas: kasmet vyksta Konstitucinių Teismų ir Valstybės kontrolės vadovų susitikimai, didžioji dalis ministerijų taip pat turi bent vieną kasmetinį susitikimą. Gana dažnos šalių Premjerų patarėjų konsultacijos. Reguliariai susitinka mūsų šalių istorikai ir politologai. Pačiam ambasadoriui H. Baumaniui yra tekę dalyvauti Alytaus, Anykščių, Žagarės, Naujosios Akmenės bendradarbiavimo renginiuose su Latvijos miestais Ogre, Madona, Tervete, Jelgava, Cesiu. Tokių bendradarbiaujančių miestų yra kelios dešimtys, ir niekas nėra mėginęs jų suskaičiuoti.

Ką tie susitikimai duoda? Suderinama įstatymų plėtra tose srityse, kur skirtingos sąlygos gali sugriauti kiekvienoje šalyje susidariusią pusiausvyrą. Antai esminiai mokesčių sistemos skirtumai bemat paskatintų verslą persikelti į mažesnių mokesčių šalį. Pasikeitimas informacijoje padeda derinti mūsų pozicijas ES lygmeniu ir platesnėje tarptautinėje arenoje. Kaip pavyzdį ambasadorius pateikė abiejų šalių teisėsaugos institucijų ir ES lygmeniu įteisintą nuostatą bausti už komunizmo nusikaltimus ar mėginimus juos pateisinti.

Ambasadorius neapėjo ir tam tikros įtampos, kuri kartais susidaro mūsų valstybių santykiuose. Pirmiausia tai pasakytina apie Lietuvos ir Latvijos jūros sienos sutartį. Lietuvos Respublikos Seimas šią sutartį ratifikavo 1999 m., tačiau Latvijos Respublikos Saeime ratifikacijos procedūra įstrigo, todėl sutartis neįsigaliojo. Per prabėgusį laiką Latvijoje buvo išrinkti nauji Saeimo nariai, tad ratifikacijos procesą teks pradėti iš naujo. Sutarties tekstą turės peržiūrėti Latvijos Vyriausybė, paskui Saeimo Užsienio reikalų komitetas, kuris ir parengs Sutarties tekstą tvirtinimui Saeime.

Pasak ambasadoriaus, Latvijoje šis darbas dirbamas, bet nekinta Latvijos pozicija, kad Jūros sienos sutarties įsigaliojimą reikia suderinti su Latvijos ir Lietuvos derybomis dėl tolesnio bendradarbiavimo jūros šelfo dalyje, kurioje gali būti aptikti naftos telkiniai. Pastaraisiais metais buvo pateikti tokie siūlymai: sudaryti ekonominio bendradarbiavimo sutartį, įsteigti bendrą įmonę paskirstant akcijas ginčijamoje teritorijoje 50:50, susitarti dėl žvalgomųjų darbų ir pirmųjų tiriamųjų grežinių. Tačiau šie pasiūlymai, pasak ambasadoriaus, liko be konkrečių atsakymų iš Lietuvos pusės.

Paskelbtoje Lietuvos pozicijoje minimas Jūros sienos 4-asis straipsnis, numatantis ekonominio bendradarbiavimo mechanizmo sukūrimą bendros sienos sektoriuje, tačiau straipsnis neįpareigoja nė vienos iš šalių pasiekti konkrečių rezultatų, kurti bendrą įmonę ar susitarti dėl išteklių naudojimo. Tuo nepatenkinta Latvija, nes ji suinteresuota realiu bendradarbiavimu. H. Baumanio teigimu, tai esanti politinio pato padėtis, šachmatininkų kalba šnekant, abiejų šalių politiniuose santykiuose.

Latvijos nerimas dėl naujos AE statybos

Kita opi problema – naujos atominės elektrinės Ignalinoje statyba. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos strateginės partnerės Lenkijos premjerai 2006 m. vasario 27 d. Trakuose savo parašais patvirtino siekį bendromis jėgomis statyti AE. Tačiau šis projektas, teigė H. Baumanis, geriausiai parodo, koks milžiniškas atstumas skiria politines deklaracijas ir realų valstybių bendradarbiavimą. Latvija teigiamai vertina tai, ką Lietuva padarė tobulindama ir priimdama įstatymą dėl naujos AE statybos, pripažįsta, kad vyksta intensyvus darbas dėl nacionalinio investuotojo, t. y. įmonės LEO Lt sukūrimo. Negalima neįvertinti ir atliekamo tyrimo dėl naujos AE poveikio aplinkai; rugpjūčio mėn. šis tyrimas turėtų būti baigtas.

Tačiau vertinant iš Latvijos pozicijų, nuo 2006 m. vasario mėn. niekur toliau nepažengta. Neturima sutarties dėl strateginio partnerio, taigi ir Latvijos įsitraukimo į projektą. Nėra sutarties dėl bendros įmonės, kuri užsiimtų naujos AE projektu, sukūrimo. Nesusitarta dėl akcijų paskirstymo, nėra numatytų įmonės vadovybės sudarymo principų. Jaudina mažesnių akcininkų teisės, o Latvija ir Estija kaip tik ir bus tos mažesniosios akcininkės. Taip pat neaišku reaktorių tipas, galingumas. Šis Latvijos susirūpinimas turi pamatuotą pagrindą, nes kalbama apie didžiules investicijas, taigi ir potencialius valstybių kreditorius.

Nepaisant visų klaustukų, Latvija neabejoja, kad reikia dalyvauti šiame projekte, nes alternatyvos nėra. Latvija supranta Lietuvos nerimą dėl galinčių iškilti energetikos sunkumų uždarius Ignalinos AE antrąjį bloką, todėl ES lygmeniu šį klausimą būtina spręsti, gal net koreguojant Lietuvos įstojimo į ES sutarties atitinkamus punktus. Čia ambasadorius mintyje turi derybas dėl galimo Ignalinos ES antrojo bloko uždarymo termino nukėlimo.

Pasienio problemos

Toliau ambasadorius H. Baumanis nagrinėjo mūsų šalių bendradarbiavimo pasienyje reikalus. Dar 1999 m. tarp Lietuvos ir Latvijos buvo pasirašyta bendradarbiavimo pasienyje sutartis, tačiau turėjo praeiti septyneri metai, kol buvo pasirašyta Šengeno sutartis. Tapus Šengeno zonos narėmis svarbiu klausimu tapo pasienio regionų infrastruktūros ir kaimo kelių atnaujinimas, o tam reikia skatinti didesnį bendradarbiavimą tarp savivaldybių abiejose sienos pusėse. Svarbu sudaryti ir palaikyti regionų autobusų maršrutus, kurti specializuotas tarnybas teikiančioms pagalbą ir bendradarbiaujančioms tarp abiejų šalių.

2006 m. buvo sušaukta pirmoji tarpvalstybinė komisija pasienio klausimams spręsti, buvo paskirti atsakingi asmenys, turėję tuos klausimus nagrinėti. Tačiau vienas dalykas problemą identifikuoti ir visai kitas – rasti finansavimą ir spręsti. Tai nėra lengva žinant mūsų valstybių biudžetų planavimo procesą ir kiekvienos ministerijos prioritetus. Pasienio reikalai ministerijoms nėra aktualiausi. Didelės viltys siejamos su 75 mln. eurų ES lėšų, kurios skirtos Latvijos ir Lietuvos pasienio programoms įgyvendinti 2007–2013 metais. Svarbu sušaukti kitą tarpvalstybinių komisijų posėdį ir įvertinti, kas ligi šiol nuveikta.

Savo pranešimą ambasadorius H. Baumanis baigė išreikšdamas pasitenkinimą rengiamais Lietuvos ir Latvijos forumais, kuriuose vyksta dialogas tarp abiejų šalių mokslo ir meno atstovų. Tai stiprina baltų kraštų tarpusavio supratimą ir vienovę. Paskutinis susitikimas vyko 2006 m. rudenį Rygoje. Be tradicinio istorikų, filologų ir sociologų dialogo, taip pat buvo pakviesti pasisakyti abiejų šalių Katalikų ir Liuteronų bažnyčių atstovai. Vyko politologų apskritojo stalo diskusija. Buvo įdomu palyginti, kaip užsienio problemas vertina Latvijos ir Lietuvos politikos analitikai. Ambasadorius H. Baumanis pareiškė įsitikinęs, kad ir šiemet rugsėjo 22-ąją – Baltų vienybės dieną – Agluonoje per III Lietuvos ir Latvijos forumą mūsų lauks įdomios diskusijos ir atradimai. Ambasadorius visus dalyvavusius Latvistikos kabineto atidarymo iškilmėse, pakvietė atvykti ir į Agluonos forumą.

Pagal programą organizatoriai ambasadorius ir ministres paprašė toliau tęsti atskirą jiems numatytą programą, bet žodžio paprašė Lietuvos Respublikos ambasadorius Latvijoje Antanas Vinkus, kurio žodžio konferencijos programoje kažkodėl nebuvo numatyta. Ką pasakė ambasadorius A. Vinkus ir kaip oponavo Latvijos ambasadoriui – kitame Mokslo Lietuvos numeryje.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

Vilniaus universiteto Latvistikos kabinete atidarymo dieną

Konferencijos pranešėjai – istorikas prof. Zenonas Butkus ir kalbininkai profesoriai Zigmas Zinkevičius, Algirdas Sabaliauskas ir Albertas Rosinas