Atmintis

Kartais žmogus nustembi, kai patys klaipėdiečiai, tiksliau vienas kitas originalas pareiškia, kad Klaipėdoje Donelaitis niekada nesilankė, su šiuo miestu jokiais saitais nėra susijęs, tad Klaipėda ir Donelaitis neturi nieko bendro. Prieš tai spausdintose publikacijose stengėmės parodyti priešingą vaizdą – Klaipėda ir Donelaitis susiję tiek, kiek patiems klaipėdiečiams ta gija gyva, kiek jie tą ryšį jaučia ne tik per šventes, bet ir kasdienybėje. Veikiausiai šią mintį vaizdais ir tekstais naujoje knygoje Bernardas Aleknavičius sugebės perteikti. Turi daugybę klaipėdiečių ryšio su Poetu įrodymų, kad tik užtektų jėgų, laiko ir sėkmės žmonėms pateikti. Beje, į Donelaitį Bernardą vedė ne vien klaipėdiečiai.

Į būsimą leidinuką turėtų patekti ir Bernardo surinkti klaipėdiečių atsiliepimai apie susitikimus su Poetu. Atsiliepimų yra geranoriškų ir neigiamų, norint padilginti iniciatyvą rodančiųjų, ką nors darančiųjų padus. Tose trumputėse laikraščio žinutėse verda aistros, suvedamos sąskaitos, barstomi priekaištai – kartais teisingi, o kartais ir iš piršto laužti. Žodžiu, atsispindi tikras gyvenimas. Tai ir yra įsivaizduojamoji demokratija, kur kiekvienas laisvas turėti ir reikšti savo nuomonę. Surinktos į vieną daiktą įvairių metų žinutės, pasirodo – kas būtų pagalvojęs! – irgi gali būti savotiškas mūsų gyvenamojo meto dokumentas.

Prienų rajone skiriamas didelis dėmesys įžymių Lietuvos žmonių, susijusių su šiuo kraštu, atminimui. Išsiskiria paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kęstučiui, skulptūra įžymiam filosofui Antanui Maceinai, kurie abu yra iš šimto iškiliausių tūkstantmečio lietuvių, pažymėtų paminkle Vienybės medis Vilniuje. Laiko tėkmė, pakitusios gyvenimo sąlygos, atsivėrę ryšiai su pasauliu, kultūrinis bendravimas sudaro mums naujas galimybes ir skatina plėsti šią tradiciją. Norime atkreipti dėmesį dėl Juliaus Greimo ir jo sūnaus Algirdo Juliaus Greimo ryšių su šiuo kraštu, Prienais.

Jurgis Zauerveinas – tai ne šiaip europinio masto asmenybė, palikusi savo pėdsaką ir Klaipėdoje, bet tautas ir valstybes jungiantis tiltas, jo atminimas negali būti pamirštas. Klaipėdoje atminimą įprasmina J. Zauerveino gatvė, bus ir jam skirtas paminklas. Pasak Bernardo Aleknavičiaus, geriausia vieta Jurgio Zauerveino paminklui Klaipėdoje būtų Liepų gatvė, kur lankydavosi, viešbutyje apsistodavo ir kūrybiškai reiškėsi didysis poliglotas. Esama ir kitų pasiūlymų. Tiktų skveras prie Didžiosios Vandens gatvės senamiestyje, kur stovėjo istoriniai pastatai, o juose lankėsi ar net gyveno ir kūrė J. Zauerveinas. Nebloga vieta paminklui ir Ferdinando aikštė prie J. Zauerveino gatvės. Kuo daugiau tinkamų vietų, tuo geriau, bet Bernardas laikosi savo nuomonės: geriau kaip Liepų gatvėje nerasime.

Kauno technologijos universiteto (KTU) bendruomenė lapkričio 6 d. į Petrašiūnų kapines palydėjo buvusį ilgametį Kauno politechnikos instituto (nuo 1990 m. – Kauno technologijos universitetas) rektorių profesorių Marijoną Martynaitį.
Daugelis Kauno politechnikos instituto (KPI) studentų ir darbuotojų prof. M. Martynaitį prisimena kaip tolerantišką, kartu sau ir kolegoms reiklią, intelektualią ir labai šviesią asmenybę. Didelę gyvenimo dalį profesorius paskyrė išsimokslinusiai, kultūringai ir turtingai aukštos kvalifikacijos inžinierių ir mokslininkų visuomenei Lietuvoje kurti ir ugdyti.

Negailestingas laikas atima brangius žmones, bet nenutrina jų darbų...

Eidamas aštuoniasdešimt aštuntuosius metus mirė buvęs ilgametis Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) rektorius profesorius Marijonas Martynaitis.

Senose Bitėnų kapinaitėse rugsėjo 19 dieną perlaidoti Mažosios Lietuvos politinio ir visuomenės veikėjo, laikraštininko, lietuvybės skleidėjo Jono VANAGAIČIO ir jo žmonos visuomenės veikėjos Marijos Brožaitės-Vanagaitienės palaikai. Reportažą apie šį įvykį spausdinsime kitame laikraščio numeryje. O šiame siūlome Jono Vanagaičio 140-osioms gimimo metinėms skirtą dr. Algirdo Matulevičiaus straipsnį, paįvairintą nuotraukomis iš perlaidojimo ceremonijos Vilkyškiuose ir Bitėnų kapinėse.　

Lietuvą pasiekė liūdna žinia – po ilgos ir sunkios ligos 2009 m. spalio 22 d. mirė Šveicarijos lietuvių bendruomenės veikėjas, Vilniaus universiteto Garbės daktaras, VU bibliotekos mecenatas ir bičiulis dr. VACLOVAS DARGUŽAS.

Rugsėjo 6 d. Marijampolės centrinėje Jono Basanavičiaus aikštėje atidengtas ir pašventintas paminklas Tautai, Kalbai. Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti 1009–2009. Kone 20 m aukščio ir 300 t sveriantis paminklas nuo šiol yra svarbiausias ne tik aikštės, bet ir Sūduvos sostinės meninis akcentas. Tai prasmingiausias ir meniškiausias Marijampolėje gyvenančio skulptoriaus Kęstučio Balčiūno darbas, kurio galėtų pavydėti bet kuris Lietuvos miestas.

Vasariškai giedrą 2009 m. rugpjūčio 21 d. artimieji ir akademinė bendruomenė į Antakalnio kalvas išlydėjo Lietuvos mokslų akademijos narį korespondentą, ilgametį Vilniaus universiteto profesorių Romaną Plečkaitį.