Mokslo reforma

Imtis šios publikacijos paskatino Lietuvos mokslininkų sąjungos dvidešimtmečiui paminėti Lietuvos mokslų akademijos konferencijų salėje gruodžio 19 d. surengtoji diskusija, skirta šalies mokslo ir studijų problemoms. Pokalbyje su Lietuvos mokslo institutų asociacijos prezidentu, Puslaidininkių fizikos instituto direktoriumi prof. habil. dr. Steponu AŠMONTU kai kuriuos dalykus aptarsime, žvelgiant iš mokslo institutų pozicijos. 2009 m. lapkričio 23-iąją, Lietuvos kariuomenės dieną, vertindama jo nuopelnus Lietuvos mokslui ir gynybai Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Steponui Ašmontui įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžių“. 　

Šalyje netyla diskusijos dėl valstybinės reikšmės bibliotekų ateities, o pretekstą davė į dienos į šviesą išvilktas viešai neskelbtas LR Švietimo ir mokslo ministerijos 2009 04 28 raštas Nr. SR–07–03–3 Saulėlydžio komisijai Dėl mokslinių bibliotekų tinklo optimizavimo.

Mokslinių bibliotekų sistemos ir praktikos, bendrosios bibliotekininkystės ir informacijos mokslų teorijos neatitikties padariniai kaip yla iš maišo išlindo užvirus aistroms dėl Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos tolesnio likimo. Diskusijų metu atsivėrė sisteminės mokslinių Lietuvos bibliotekų bėdos, kurios turėjo anksčiau ar vėliau išlįsti. Akivaizdu, kad nesusikalbama. Ir ne todėl, kad vieni protingesni už kitus, moderniau mąsto ar turėjo daugiau galimybių pasižmonėti po pasaulį. Viena iš nesusikalbėjimo priežasčių yra ta, kad sprendžiant visuomenei rūpimus klausimus remiamasi skirtingais kriterijais ir vertybiniais matais.

Antroje pokalbio su prof. dr. Eu-genijumi JOVAIŠA dalyje gilinsimės į jo kaip archeologo mokslinių interesų sritį. Pašnekovo moksliniai tyrinėjimai telkiami į ankstyvąsias baltų genčių kultūras ir galėtų būti skirstomi į dvi senųjų gyventojų kultūros sritis. Pirmoji – baltų dvasinio ir žinių pasaulio atspindžiai laidojimo paminklų sąrangoje, antroji – etninės ir socialinės istorijos atspindžiai baltų laidosenoje ir rašto šaltiniuose.

Graikų mitologijoje Klėja (Klio, Klėjo, lotyniškai Clio) buvo herojinės poezijos ir istorijos mūza – Dzeuso ir Mnemosinės (Mnemės) dukra. Poetų propaguojamas didvyrių kultas be mūzų neilgai būtų tvėręs. Festivaliuose poetiniai deklamavimai ir varžybos neapsieidavo be aukojimų mūzoms. Joms buvo statomos šventyklos (mousaion), o vieną garsiausių pastatė Aleksandrijos bibliotekos mokslininkai netoli Aleksandro Didžiojo kapavietės. Taip atsirado muziejai. Ką besakytume apie labai skirtingus muziejus ir jų kolekcijas, bet juose saugoma ne kas kita kaip žmonijos atmintis. Ta pati didžioji vertybė, už kurią atsakinga buvo Klėjos motina Mnemosinė. Be atminties nebūtų istorijos, nebūtų kultūros.

Balandžio 27 d. JAV prezidento Barako Obamos JAV Nacionalinėje mokslų akademijoje pasakytoji kalba sukėlė ir Lietuvos mokslininkų susidomėjimą. Prezidento B. Obamos išsakytos mintys, pasirodo, ne mažiau aktualios ir mums. Apie tai kalbamės su Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu prof. Juru Požela, kuris yra ir Tarptautinio mokslinės kultūros centro Pasaulinės laboratorijos Lietuvos skyriaus vadovas. Pirmojoje pokalbio dalyje pristatydami pašnekovą nepasakėme, kad Juras Požela – 2008 m. Lietuvos nacionalinės pažangos mokslo premijos laureatas (kartu su Artūru Žukausku), taip pat 2005 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas. Jis yra 100 išradimų, 400 mokslinių straipsnių, 9 monografijų autorius ir bendraautoris, parengęs 48 mokslo daktarus, iš kurių 9 apsigynė habilitacijos darbus.

Tikriausiai mažai kam paslaptis, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema nepriklausomybės laikotarpiu kopijavo amerikietiškąją. Atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą per šioje veikloje daug padėjusius Amerikos lietuvius amerikietiškąją sistemą ir bandyta diegti. Būta ir nepritarimo, nes nekritiškiems mėginimams gvelbtis svetimą gera dalis Lietuvos profesūros matė ne vien privalumus, bet ir didelius trūkumus.

Vidaus audito tarnybos tikslas – gerinti institucijos veiklą rekomenduojant tobulinti vidaus kontrolę, valdymą, galutinis – pareikšti nuomonę apie veiklos tęstinumą. Straipsnyje siūlomi valstybinio universiteto veiklos vertinimo rodikliai ir valdymo metodai, kurių rezultatas – taupomi valstybės asignavimai ir studentų pinigai, sutrumpinus magistrantūros ir doktorantūros studijų trukmę, įvertinus universiteto galimybes organizuoti universitetines studijas, būtų gerinama studijų kokybė.

Pradėtas mokslo reformą įgyvendinantis Mokslo ir studijų įstatymas. Daug buvo teikta pastabų, siūlymų keisti vieną ar kitą nuostatą. Turime rezultatą, kuriuo remiantis galima prognozuoti, kas laukia mokslo ir studijų srities. Kas pagerės ir kas pablogės? Ar teigiami poslinkiai „atpirks“ neigiamus? Pažymėtina, kad priimtas įstatymas nėra „akiplėšiškas“. Toliau gilinama ta vaga, kurią politikai kuria jau keletą metų ir kurios rezultatai jau tampa matomi. Dėstomų minčių tikslas – ne kritikuoti priimtą įstatymą, o bandyti įtikinti mokslo srities organizatorius remiantis įstatymo vykdymą reglamentuojančiais dokumentais sumažinti tas tendencijas, kurias autorius įžvelgia kaip kenksmingas Lietuvos mokslui. Tai sietina su pagaliau pradėtais rengti doktorantūros studijų tvarkos pakeitimais, su būtinybe institucijoms nustatyti reikalavimus pareigybėms.

Lietuvos kultūros kongreso Tarybos nario prof. Juozo Algimanto Krikštopaičio kalba, pasakyta Ketvirtajame Lietuvos kultūros kongrese