Diskusijos

Staigūs importuojamų energetinių išteklių kainų šuoliai ir tiekimo nesklandumai verčia iš esmės peržiūrėti Lietuvos energetinio ūkio ekonominę ir politinę priklausomybę nuo užsienio tiekėjų. Šią priklausomybę galime sumažinti didindami vietinių atsinaujinančių energetinių išteklių panaudojimą. Ši programa būtų tiesioginis atsakas į Europos Sąjungos jau priimtus ir dar didinamus energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių reikalavimus.

To paties asmens kalba įvairuoja. Skiriasi ne tik mūsų kalbos gramatika ar leksika, bet ir tartis. Kalbos įvairavimą lemia kelios priežastys: kalbančiojo asmens profesija, jo amžius, išsilavinimas, kokiomis sąlygomis kalbama, su kuo, kokiu tikslu ir t. t. Pavyzdžiui, vienaip kalbame su vaiku, kitaip su suaugusiuoju, dar kitaip auditorijoje, kreipdamiesi iš karto į kelias dešimtis asmenų. Nuo sąlygų, kuriomis kalbame, ir tikslo priklauso kalbos tempas, o nuo jo – kalbos aiškumas.

2009 m. lapkričio 23-ąją, Lietuvos kariuomenės dieną, Lietuvos Respublikos Prazidentė Dalia Grybauskaitė prof. Steponui Ašmontui įteikė ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžių. Įdomu, kad aukštam valstybės apdovanojimui profesorių pasiūlė ne „savoji“ Švietimo ir mokslo, bet Krašto apsaugos ministerija. Gal išties savame kaime pranašu nebūsi?

Kaip švenčiame valstybines šventes ir kaip galėtume jas švęsti? Į šiuos klausimus bandė atsakyti Ignalinos rajono Vidiškių gimnazijos mokiniai kartu su bendraamžiais iš kitų šalies mokyklų, dalyvaujančių projekte Skatinkime Europos demokratines vertybes per tarpkultūrinį valstybės švenčių komunikavimą.

Prof. J. A. Krikštopaičio kalba, pasakytoji Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame renginyje „Lietuviškos viršūnės Tian šanio kalnuose“ 2009 m. lapkričio 5 d.

Žmogaus ir gamtos santykiai žmonijos istorijoje labai pasikeitė. Nors šiai temai skirta daug mokslinių traktatų, išskirtini trys kokybiškai skirtingi žmogaus požiūrio į gamtą ir jo santykių su gamta etapai. Pirmasis civilizacijos raidos etapas dažnai traktuojamas kaip žmogaus gyvenimo harmonijoje su gamta periodas, nors iš tiesų tai buvo etapas, kai gamta diktavo žmogui savo sąlygas, o žmogus jos prisibijojo, dažnai ją sudievindavo ir bandė kiek įmanydamas prie jos prisitaikyti.

Žingeidų skaitytoją pasiekė 40-oji klaipėdiečio rašytojo Kosto Kauko satyrinė knyga Vai vai bam!..* Žodžiui pasiekė skiriame tam tikrą dozę ironijos, nes 500 egzempliorių tiražas neteikia jokios garantijos, kad bent labai mažą net žingeidžiausių skaitytojų dalį knyga pasieks. Todėl ir sakome, kad tai knyga nepaprastiems skaitytojams, kuriems vis dar rūpi, kas vyksta aplink mus ir mumyse, vadinasi, kas vyksta Lietuvoje.

JAV lietuviai dr. Stasys Bačkaitis, inžinierius Viktoras Jautokas ir Kanadoje gyvenantis prof. Rimas Slavickas savo iniciatyva parengė studiją, skirtą Lietuvos energetikos problemoms spręsti po Ignalinos AE uždarymo. Studija pateikta Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai. Pasak studijos autorių, Lietuva laiku nesiėmė pakankamų priemonių savo energetiniam saugumui užtikrinti, gyventojai mažai informuoti apie galimus padarinius. Kalbindami vieną iš studijos autorių dr. Stasį BAČKAITĮ, Amerikos lietuvių bendruomenės Krašto valdybos vicepirmininką mokslo reikalams, pamėginsime į problemą pažvelgti ir Amerikos lietuvių akimis.

Šalyje netyla diskusijos dėl valstybinės reikšmės bibliotekų ateities, o pretekstą davė į dienos į šviesą išvilktas viešai neskelbtas LR Švietimo ir mokslo ministerijos 2009 04 28 raštas Nr. SR–07–03–3 Saulėlydžio komisijai Dėl mokslinių bibliotekų tinklo optimizavimo.

Visi esame buvę liudininkais, kai kasmet per valstybinę šventę matome vis tuos pačius kalbėtojus, girdime gerokai pabodusias kalbas, o klausytojų mintys sukasi apie kitką: namus, koncerto laukimą ar užstalės artėjimą. Tada valstybinės šventės idėja ne tik nepasiekia savo svarbiausio tikslo – sustiprinti piliečių sutelktumą savos valstybės orumo, savivokos kontekste, bet tampa savotiška parodija.