Paveldas

Homeras. Iliada
Tai prasidėjo nuo to, kai tik jie susipyko vyrijoj,
Vadas vyriausias Atridas ir didvyris tauras Achilas.
Kas gi iš tarpo dievų, juos supykinęs vaidą sukėlė?
Dzeuso sūnus ir Lėtojos. Jisai ant Atrido supykęs.

Pirmojoje pokalbio dalyje išsiaiškinome, kad Danielius Kleinas ir kiti XVII a. vidurio ir net vėlesnių laikų giesmynų sudarytojai Prūsijoje ir Vokietijoje naudojosi ir sekė geriausiais vokiškais giesmynais kaip savotiškais prototipais savo leidiniams. Jeigu taip, kaip turėtume taikyti kūrybiškumo veiksnį vertinant tiek Danieliaus Kleino, tiek ir jo amžininkų sudarytuose giesmynuose? Ar apskritai apie kūrybiškumą šiuo atveju tinka kalbėtis?

Taigi savo pirmąjį ir pagrindinį tikslą Klaipėdos krašto mokyklų draugija sėkmingai įvykdė. Tačiau gyvenimas privertė ją susirūpinti ir lietuviškų pradinių mokyklų steigimu. Jau 1927 metais, kovo pabaigoje, draugijos susirinkime buvo aptarta sunki lietuvybės padėtis krašto mokyklose (V. Baužys. Klaipėdos mokyklų d-jos susirinkimas. Liūdna lietuvybės padėtis mokyklose // Lietuva, 1927 04 11,Nr. 82 (2465), p. 3–4). Tačiau draugija ne tuojau pat ėmėsi priemonių. M. Purvinas aprašo draugijos posūkį 1929 m. rudenį, kai draugijos visuotinis susirinkimas „konstatavo, kad lietuvių kalbos mokymas krašto mokyklose yra nepakenčiamas ir net lietuviškos Direktorijos nepajėgia sulaikyti vaikų germanizacijos“ (p. 48). Naujai išrinktai draugijos valdybai (jos sudėtį esam išvardiję anksčiau) susirinkimas iškėlė uždavinį – kaip atsvarą vokiškoms pradinėms mokykloms kurti lietuviškas.

Į 2009 m. birželio 25 d. Vilniaus universitete vykusią Danieliaus Kleino 400-osioms gimimo metinėms skirtąją tarptautinę mokslinę konferenciją Danielius Kleinas ir jo epocha Parmos universiteto ordinariniam prof. Gvidui Mikeliniui (Guido Michelini) atvykti sutrukdė nelemtas nelaimingas atsitikimas. Susilaužęs koją birželio 15 d. jis atsidūrė ligoninėje, 17 d. buvo operuotas. Ligoninėje parengtas Gvido Mikelinio pranešimas Vilniaus konferencijoje perskaitytas pačiam autoriui nedalyvaujant.

Dar valdant Klaipėdos kraštą prancūzams, klaipėdiškiai lietuviai pajuto, kad švietimo įstaigose įsitvirtinę vokiečiai neužleis savo pozicijų mokyklose, ypač jei jiems pavyktų įgyvendinti savo planą sukurti Memeler Freistaat, laisvąją Klaipėdos valstybę, panašią į 1919 m. paskelbtą Laisvąjį Dancigo miestą. Tad lietuviai patriotai, nesitikėdami kitataučių pagalbos, susirūpino pačių jėgomis visų pirma įsteigti lietuvišką gimnaziją.

Tegyvuoja Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca (1494–1557)! Tegyvuoja italė, Milano ir Bario kunigaikštytė, ištekėjusi už Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo, daug nusipelniusi Lietuvai! Tai ji stiprino ir garsino Jogailaičių dinastiją, skleisdama Lietuvoje Renesanso kultūrą, meną, mokslą! Tai Bona Sforca, Žygimanto Augusto motina, žinoma ir kaip sumani, ryžtinga politikė, daug dėmesio skyrusi ūkio klestėjimui. Kartu tai tragiško likimo asmenybė. Moteris. Valdovė. Motina, netekusi mylimo sūnaus meilės.

Spalio 29-ąją Rašytojų klube Vilniuje buvo minimas kultūros gyvenimo žurnalo Naujoji Romuva atkūrimo 15-osios metinės.

Jau pats faktas, kad Naujoji Romuva yra – fundamentalus mūsų kultūros dalykas. Jeigu Juozo Keliuočio (1902–1983) įkurtoji Naujoji Romuva buvo leidžiama Lietuvai kopiant įkalnėn, tai atkurtoji leidžiama einant nuokalnėn. Tai Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataro Romualdo Ozolo žodžiai, kuriais ir norisi pradėti šį reportažą iš įvykio vietos.

1924 m. Konvencija su prie jos pridėtu Klaipėdos krašto statutu ir vėlesni direktorijų išleisti nurodymai, išskyrus 1934 m. M. Reisgio direktorijos du potvarkius, netrukdė vokietininkams ignoruoti pagrindinio mokyklai keliamo tikslo – lygiai mokyti abiejų kalbų. Vos viena kita direktorijos mokykla tėvų valia ir pastangomis buvo lietuvių dėstomąja kalba, dar kelios buvo dvikalbės, bet absoliuti jų dauguma, nepaisant vaikų kilmės ir gimtosios kalbos, buvo paverstos vienkalbėmis vokiečių mokyklomis.

Antrą kartą per nepriklausomybės metus Vilniuje turime galimybę pamatyti ir įvertinti garsaus lenkų dailininko Jano Mateikos (Jan Matejko, 1838–1893) istorinę drobę. Nusileidžiant XX amžiaus uždangai, 1999 metais, Taikomosios dailės muziejuje buvo eksponuotas žymiausias dailininko darbas – šedevras Žalgirio mūšis (Grunwaldzka bitwa). Dabar istorijos ir meno mylėtojams nauja šventė: minint Liublino unijos 440 metų sukaktį iš taip arti galime džiaugtis kitu istoriniu paveikslu Liublino unija.

Šia epitafija iš Šventvakarių kapinių maga pradėti pasakojimą apie Klaipėdos krašto ir Kuršių nerijos senose kapinėse esantį kultūros ir istorijos paveldą, senuosius kryžius, krikštus ir kitus atminimo ženklus. Lapkričio 7 d. Nidoje į tokį renginį – Krikštai bendruomenės atminties kultūroje – pakvietė M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas ir VšĮ Thomo Manno kultūros centras kartu su Thomo Manno muziejumi. Tai fondo labdaringų, edukacinių ir meninių renginių ciklo Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva dalis.