Mokslo istorija

Lietuvos mokslo bendruomenė ir visi besidomintieji mokslo istorija pagaliau turės recenzuojamą žurnalą Mokslo ir technikos raida, kuriame bus spausdinami originalūs moksliniai straipsniai, straipsnių apžvalgos įvairiais mokslo ir technikos istorijos klausimais. Straipsniai spausdinami lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų kalbomis, žurnalas bus leidžiamas du kartus per metus. Žurnalo steigėjai – Lietuvos mokslų akademija ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, leidėjas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

Apniukusią spalio 27 dienos pavakarę daug žymių Kauno medikų, mokslininkų, kultūros ir visuomenės veikėjų sugūžėjo į V. Kudirkos viešąją biblioteką. Ten šviesos tikrai netrūko – šypsenų, padėkos žodžių sušildytoje salėje buvo pristatyta profesorės Onos Voverienės knyga Žymieji XX a. Lietuvos mokslininkai – baigiamoji mokslinės trilogijos Bibliometrija (1999) ir Lietuvos mokslinės mokyklos (2002) dalis.

1989 m. lapkričio 17 d. Klaipėdoje, dabartinėje Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salėje įvyko istorinė mokslinė konferencija Klaipėdos universitetas: idėjos, problemos, realijos. Tai buvo atramos taškas, leidęs pajudinti žemę – 1990 m. spalio 5 d. Nepriklausomos Lietuvos Aukščiausioji Taryba (pervadinta į Atkuriamąjį Seimą), vadovaujama Vytauto Landsbergio, priėmė nutarimą „nuo 1991 m. sausio 1 d. įsteigti Klaipėdos universitetą Klaipėdoje esančių aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų padalinių pagrindu“.

Su prof. Romualdu ŠVIEDRIU tęsiame pokalbį apie jėzuitą misionierių Andrių Rudaminą (1596–1631), Vilniaus akademijos (universiteto) auklėtinį, 1625 m. iškeliavusį į Ki-niją ir ten užsiėmusį misionieriška veikla. Šio-je dalyje dėmesį toliau telkiame į A. Rudaminos naudoto teleskopo ištakas, bandydami pateikti platesnį vaizdą apie jėzuitų indėlį į astronominius tyrinėjimus, apskritai į jų pastangas skleisti mokslo žinias pasaulyje, vadinasi, civilizacinę pažangą.

Su prof. Romualdu ŠVIEDRIU tęsiame pokalbį apie jėzuitą misionierių Andrių Rudaminą (1596–1631), Vilniaus akademijos (universiteto) auklėtinį, 1625 m. iškeliavusį į Kiniją ir ten užsiėmusį misio-nieriška veikla. Šioje dalyje nagrinėjame A. Rudaminos naudoto, teleskopo ištakas.

Visai laikais mokslo draugijos egzistavimas tam tikroje šalyje atspindi valstybės ir jos gyventojų kultūrinį bei socialinį išsivystymo lygį. Seniausios Europoje žinomos mokslo draugijos kūrėsi XV–XVII a. ir paprastai daug dėmesio skyrė tuo laiku aiškų statusą turėjusiems matematikos, fizikos ir gamtos mokslams. Dauguma jų, pavyzdžiui, Londono karališkoji draugija (The Royal Society of London) įkurta 1660 m., Accademia dei Lincei – 1603 m., Prancūzijos akademija (Académi Franēaise) – 1635 m., Vokietijos gamtos mokslų akademija Leopoldina (Deutsche Akademie der Naturforscher Leopoldina) – 1652 m., laikui bėgant, įgijo nacionalinių mokslų akademijų statusą ir gyvuoja iki šių dienų, skatindamos tiek kultūros, tiek visos visuomenės raidą.

Kai pasižiūri į istoriko Jono Aničo po 1990 m. išsirikiavusias lentynoje knygas, negali nepasiduoti džiaugsmingai nuostabai, kad jis laimingai rado savitą veiklos barą. Tas baras – tai jo gimtojo krašto iškiliosios asmenybės, XIX a. pab. ir XX a. pr. veiksmingai dalyvavusios mūsų tėvynės gyvenime. Šis kraštas, apimantis dabartinius Biržų, Pasvalio ir Pakruojo rajonus, žymus ne tik derliomis žemėmis, bet ir turtinga dvasia, kuri nenuslopo nepaisant visokių negandų ir ilgų gyvenimo metų toli nuo gimtinės daugybės kraštiečių širdyse – šaukė juos dirbti Lietuvai ir grįžti į ją.

Klasikinės mechanikos istorijos ir metodologijos tyrimai Lietuvoje siejami su profesoriaus Liubomiro Kulvieco moksliniais darbais. 2008 m. sausio 16 d. profesoriui Liubomirui Kulviecui būtų sukakę 80 metų. Jis gimė 1928 m. sausio 16 d., mirė 1995 m. sausio 7 d.

Kalbiname Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mokslotyros centro darbuotoją prof. Algimantą NAKĄ, Universiteto muziejaus kūrėją ir vadovą, kasmet Universitete rengiamų mokslo istorikų konferencijų organizatorių.