Problema

Lietuvos mokslininkų sąjungos instituto vardu gautas elektroninis laiškas, kuriame keliama problema išties labai aktuali mūsų skaitytojams.

Redakcija sulaukė Romano Rimkevičiaus elektroninio laiško, kuriame autorius išreiškia didžiulį nerimą dėl Gedučių dvaro likimo. Šiame dvare prabėgo pirmojo mūsų krašto fizikochemiko Teodoro Grothuso vaikystės ir jaunystės metai. Laišką pateikiame savo skaitytojams.

Mes, Lietuvos kultūros kongreso tarybos ir Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo pastangomis 2008 m. spalio 7 d. įvykusios konferencijos Lietuvių kalba XXI amžiaus pradžioje dalyviai, nepretenduodami į direktyvines išvadas, baigiame konferencijos darbą tokia deklaracija – viešu kreipimusi į visuomenę.

Vilniuje surengta Lietuvos mokslininkų mobilumo centro 3-ioji metinė konferencija. Per virtualiai veikiantį Mokslininkų mobilumo centrą Studijų kokybės vertinimo centras pagal 6-osios Bendrosios programos projektą teikia paslaugas individualiems tyrėjams bei mokslo ir studijų institucijoms. Konferencijoje pranešimus skaitė LR Švietimo ir mokslo, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Kauno technologijos universiteto, Studijų kokybės vertinimo centro darbuotojai.

Su Lietuvos mokslo tarybos pirmininku prof. habil. dr. Eugenijumi Butkumi kalbamės apie siūlomą mokslinių tyrimų politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemą, kuri turėtų būti pradėta įgyvendinti 2008-aisiais metais. Programinio konkursinio mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų finansavimo pasiūlymus bei rekomendacijas vykdant bendrą Lietuvos mokslo tarybos, Švietimo ir mokslo, Ūkio ministerijų Europos Sąjungos Struktūrinių fondų projektą* parengė UAB Europarama ir The CIRCA Group Europe Ltd. Prieš tai rengėjai išnagrinėjo ir atliko 15 Europos šalių mokslo finansavimo modelių analizę bei 5 šalių (Airijos, Danijos, Italijos, Nyderlandų ir Suomijos) detalią analizę. Išleisti analizei, perspektyvoms ir pasiūlymams bei rekomendacijoms skirti leidinukai.

Plačiąja prasme globalizacija reiškiasi tuo, kad pasaulis tampa vis labiau integruotas ir priklausomas nuo naujųjų technologijų.

XX–XXI a. sandūroje intensyviai stiprėjanti globalizacija arba naujoji pasaulinė apjungtis yra istoriškai išskirtinis civilizacijos pokytis, nes kiekvienas politinio, ekonominio, socialinio ar net kultūrinio proceso dalyvis ir subjektas smarkiai veikiamas to paties pasaulinio konteksto, kuriame dalyvauja.

Akivaizdu, kad globalizacija – tai ir naujas technologinis proveržis , kurį lemia įvairūs veiksniai bei poveikiai. Tai tarptautinių korporacijų veikla, didėjanti ekonominė integracija, konkurencija, migracija, sparčiai plėtojamos informacinės technologijos, biotechnologijos ir atradimai, globalūs komunikacijos, mokslo ir žiniasklaidos procesai. Visa tai reikalauja daug didesnės vyriausybių ir politikų atsakomybės.

Toliau kalbamės su Ohajo universiteto (Ohio university, USA) Filosofijos departamento profesoriumi dr. Algiu Mickūnu, Klaipėdos universiteto garbės daktaru, ir Vilniaus universiteto Filosofijos katedros vedėju prof. Arvydu Šliogeriu, Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu.

Šiais laikais įvairiose mokslo srityse tiriant bet kurį klausimą darbą tenka pradėti ne tuščioje vietoje. Dažniausiai šie klausimai vienu ar kitu aspektu esti daugiau ar mažiau ištirti. Įvairių tyrėjų išvados kartais sutampa arba būna prieštaringos. Taip atsiranda mokslinės mokyklos, kuriančios, įrodinėjančios ir ginančios savo tiesas. Tai skatina mokslo pažangą.

Kalbamės su Ohajo universiteto (Ohio university, USA) Filosofijos departamento profesoriumi Algiu Mickūnu ir Vilniaus universiteto Filosofijos katedros vedėju prof. Arvydu Šliogeriu, originalios filosofinės koncepcijos, „filotopijos“ kūrėju. A. Šliogerio svarbiausi veikalai: Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas (1985), Transcendencijos tyla (1996), Kas yra filosofija, Niekis ir esmas (2005), Būtis ir pasaulis (2006). A. Mickūnas yra ne vienos filosofijos studijoms skirtos knygos bendraautoris, išspausdinęs daug straipsnių žurnaluose Metmenys, Baltos Lankos, Free Debate ir kt. Dar pridursime, kad jis yra Klaipėdos universiteto garbės daktaras, o A. Šliogeris šiais metais išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu.

Mokslo Lietuvos redakcijoje diskutuojame apie Vilnijos reikalus, šio regiono integravimo į Lietuvos valstybės gyvenimą sunkumus. Pokalbio dalyviai – didžiulę profesinės veiklos ir gyvenimiškąją patirtį sukaupę asmenys: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, labdaringo Aldonos ir Jono Čingų fondo pirmininkas Jonas Endriukaitis, Vilnijos draugijos pirmininkas humanitarinių mokslų daktaras Kazimieras Garšva, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rytų Lietuvos programos poskyrio vedėjas Alfonsas Kairys, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėjas doc. dr. Antanas Kulakauskas, Lietuvių švietimo draugijos Rytas pirmininkas Algimantas Masaitis, ūkininkas, kolekcininkas, kraštotyrininkas, bibliofilas, giminės tyrinėtojas iš Alytaus rajono Gintautas Šapoka ir Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys lituanistas prof. Zigmas Zinkevičius.