Mokslo takais

Pačiame Žirmūnų pakraštyje, kur troleibusų žiedas ir baigiasi miestas, prasideda reikšmingi visai šaliai dalykai – atidaryta įmonės UAB Precizika-MET SC industrinė laboratorija, skirta saulės elementų gamybai ir gamybos procesams tobulinti. Šalyje tai pirmoji tokio pobūdžio gamyba. Įvykis, išeinantis iš kasdienybės ribų ekonominį sunkmetį išgyvenančioje šalyje. Šviesos spindulys šiaip jau nuobodokoje kasdienybėje, kai atbunkama nuo kasdien mus pasiekiančios negatyvios informacijos, o valstybės vadovų iš užsienio imamos milijardinės paskolos visuomenei pateikiamos kaip didžiausias pastarųjų metų valstybės laimėjimas. Reikia manyti, kad naujoji įmonė žymi kokybiškai visai kito ekonominio gyvenimo pradžią Lietuvoje.

Mokslo kokybės ir produktyvumo vertinimo problema visada buvo labai aktuali. Identifikuoti plačiausią pripažinimą sulaukusius mokslininkus ar mokslininkų grupes, reitinguoti mokslo įstaigas, nustatyti perspektyvias mokslo šakas verčia ir mokslo pažanga, ir riboti finansiniai ištekliai. Būtent mokslinės veiklos vertinimu ir užsiima mokslotyra daugelyje pasaulio šalių. Sukurti vertinimo modeliai, institutai, duomenų bazės. Šiuo metu pasaulio mokslotyroje taikomi įvairūs bibliometrinės statistikos metodai, apimantys duomenis apie autorius, mokslinių publikacijų skaičių, juose pateiktų citavimų skaičių, žurnalo svorio koeficientus. Visi jie turi ir privalumų, ir trūkumų. Todėl visame pasaulyje tarp mokslotyrininkų, mokslininkų, mokslą vertinančiųjų nuolat vyksta intensyvios diskusijos dėl metodų taikymo ir objektyvumo. Pasiūlyta, tyrinėjama ir jau taikoma daugybė naujų metodų. Norėtume Lietuvos skaitytojams trumpai pristatyti vertinančiosios mokslotyros naujoves, pradedant daugeliui Lietuvoje žinomu h-indeksu.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas pradėjo leisti naują enciklopediją Lietuva, kuri, pasak rengėjų, bus iliustruotas mokslinis informacinis leidinys apie Lietuvą, skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti.

Liberto Klimkos naujausios mokslinės monografijos Tradicinių kalendorinių švenčių semantika pristatymas Lietuvos etnokosmologijos muziejuje įvyko rugsėjo 25-ąją ir tai visai neatsitiktinė vieta ir data. Faktiškasis lygiadienis, kai dienos ir nakties trukmė yra lygi po 12 valandų. Skaitytojas, kuris kiekvieną dieną stropiai nuplėšinėja kalendoriaus lapelius, galėtų paprieštarauti: kalendoriuje rudens lygiadienis pažymėtas rugsėjo 22-ąja arba 23-ąja – tai astronominė rudens pradžia.

Informacijos srautai internetu, televizija, mobiliaisiais telefonais tiesiog užtvindė mūsų gyvenimą. Technologijos atvėrė naujas galimybes, apie kurias kažkada pasvajoti išdrįsdavo nebent rašytojai. Jos gerina mūsų gyvenimo kokybę, suteikdamos galimybę sužinoti ir nuveikti daugiau ir greičiau. Mobiliaisiais telefonais jau galima ne tik naršyti po internetą, siųsti elektroninius laiškus, fotografuoti, iš bet kur paskambinti ar parašyti žinutę, bet ir matyti savo pašnekovą telefono ekrane. Gausybė interneto svetainių dabar siūlo bet kokio turinio informaciją – ji pasiekiama kelių kompiuterio ar mobiliojo telefono klavišų paspaudimu.

Žymus Lietuvos mokslo organizatorius akademikas Povilas Brazdžiūnas buvo ta asmenybė, kuri Lietuvos talentingiausią studijuojantį jaunimą skatino orientuotis į tuo metu naujas ir perspektyvias eksperimentinės fizikos kryptis – lazerius, radiologiją, radioaktyvumo tyrimus ir puslaidininkių fiziką. Tai buvo toliaregiškas sprendimas, nes visa XX a. antrosios pusės technologijų pažanga ir plėtojosi šių fizikos krypčių pagrindu. Talentingiausi Lietuvos jaunuoliai buvo siunčiami studijuoti ir tobulintis į žymiausius to meto Tarybų Sąjungos mokslo centrus. Vienas iš jų buvo Juras POŽELA, kuris iš trečiojo Vilniaus universiteto kurso buvo išsiųstas į Maskvos valstybinį universitetą, o grįžęs P. Brazdžiūno paskatintas pakeitė savo specializaciją – iš branduolio fizikos į puslaidininkių fiziką.

Mokslo dienų tikslas, kaip skelbia UNESCO, – atkreipti visuomenės dėmesį į mokslo svarbą šiuolaikiame pasaulyje, mažinti spragą tarp mokslo ir plačiosios visuomenės, skatinti jaunų žmonių domėjimąsi mokslu – tyrimais, laimėjimais, naujomis galimybėmis. LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius, laikydamasis senų Lietuvos mokslų akademijos tradicijų, 2009 m. rugsėjo 18–19 d. surengė mokslo dienas Varniuose.

2009 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos technikos bibliotekoje atidaryta mokslinių darbų paroda Izaokas Niutonas ir Lietuva.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kuria įsipareigojama organizuoti trečiąjį lietuvių kalbos konkursą moksleiviams Švari kalba – švari galva, paantrašte Prakalbink kompiuterį lietuviškai. Bendradarbiavimo sutartį pasirašė Švietimo ir mokslo ministerija, bendrovė Tilde IT, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir ryšių su visuomene agentūra Strateginių komunikacijų centras.

Mokslo Lietuvos redakcija gavo elektroninį laišką iš Eglės Zuzevičiūtės, kuri stažuojasi Limkokwing universitete (Limkokwing University of Creative Technology) Malaizijoje, tarptautiniame Marketingo skyriuje. Tad nieko nuostabaus, kad siekia užmegzti kuo aktyvesnį bendradarbiavimą su Lietuvos universitetais ir mokyklomis.
Kadangi operatyviausios ir patikimiausios informacijos skleidimo šaltinis yra populiariausi mokslo leidiniai, Eglė susirado Mokslo Lietuvą. „Jūsų laikraštis internete nesunkiai pasiekiamas, galima skaityti visus dominančius straipsnius. Būtų gaila prarasti tokį leidinį, tikiuosi, kad sulauksite daugiau prenumeratorių“, – rašo redakcijai Eglė Zuzevičiūtė. Jos siūlomame ir Mokslo Lietuvoje spausdinamame straipsnyje pateiktos žinios apie Limkokwing universitetą ir jame studijuojančių lietuvaičių įspūdžius.
Spausdindami šį straipsnį nesiekiame atplėšti Lietuvos jaunimo nuo studijų gimtojoje šalyje, tačiau susipažinti su tolimos Malaizijos universitetu gal visai ne pro šalį.