Mokslo takais

Birželio 16 d. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje paskaitą Ar galima nutolinti senatvę skaitė Vilniaus universiteto garbės daktaras, Rusijos mokslų akademijos akademikas, Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo universiteto Bioinžinerijos ir bioinformatikos fakulteto dekanas prof. Vladimiras Skulačiovas. 2005 m. prof. V. Skulačiovas buvo išrinktas Vilniaus universiteto garbės daktaru.

Atradimų istorijai būdinga, kad daugiausia ginčų sukelia pirmumo nustatymas. Dažnai ši teisė, kartu ir garbė atitenka ne tam, kuris iš tikrųjų buvo pirmas. Geriausiai tai iliustruoja Amerikos žemyno atradimas, priskiriamas Kristupui Kolumbui (Christopher Columbus) – bet kuriame mokykliniame vadovėlyje teigiama, kad būtent jis 1492 m. atrado Ameriką. Tačiau jau dabar įrodyta, rašytiniais šaltiniais ir archeologiniais tyrimais patvirtinta, kad pirmasis europietis, išlipęs šiame žemyne apie 1000 m. (penkis amžius prieš K. Kolumbą!) buvo dabartinių skandinavų ainis – vikingas Leifas Eriksonas (Leif Ericson).

Tęstinio serijinio leidinio „Lietuvos mokslas“ sukaktisJau 20 metų, kai rengiamos ir leidžiamos serijos „Lietuvos mokslas“ knygos. Spėjo pasirodyti per 140 knygų, iš kurių 34 monografinio pobūdžio knygas, skirtas svarbiausiems lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės raidos, mokslo ir technikos istorijos klausimams, parašė pats šios serijos sumanytojas, leidybos organizatorius ir leidėjas dr. Algimantas LIEKIS, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mokslotyros centro direktorius.

Sukako 20 metų, kai pradėta rengti ir leisti knygų serija Lietuvos mokslas. Jos pradžia laikytinas 1990 m. Kovo 11-osios išvakarėse pasirodęs tęstinio leidinio 4-tojo knyginio formato Mokslas ir Lietuva lietuvių ir anglų kalbomis pirmasis tomas. Išleidus 20 tomų nuo 1993 m. leidinys pertvarkytas į monografinio pobūdžio knygų seriją Lietuvos mokslas, spėjo pasirodyti jau per 140 knygų. Tai atskiroms mokslo kryptims, institucijoms, žymiems mokslininkams ar atskiroms lietuvių tautos ir Lietuvos problemoms skirtos knygos, tarp jų ir serijos Lietuvių tauta 14 knygų (A.Liekio pradėtų leisti nuo 2005 m.), skirtų lietuvių tautos raidos problematikai.

Jau rašėme, kad LR Prezidentūroje apdovanoti geriausių 2009 metų jaunieji Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai. Šis Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkursas organizuojamas nuo 2006-ųjų metų. Šiais metais įsteigta nauja nominacija – geriausios disertacijos iš aplinkosaugos srities autoriui.

Istoriškai mokslotyra siejasi su chemija – per asmenybes. Pirmą kartą mokslotyrinis bibliometrijos metodas buvo panaudotas chemijos pramonei išanalizuoti. Tyrimą 1911 m. atliko Rygos universiteto profesorius, chemikas, ilgainiui – chemijos istorikas, mokslotyrininkas Paulis Valdenas. Jo pranešimas apie chemijos raidą Rusijoje, perskaitytas antrajame D. Mendelejevo suvažiavime, pradėjo ne tik chemijos istorijos tyrinėjimus Rusijoje, bet ir inicijavo visiškai naujos pasaulyje mokslo šakos – mokslometrijos atsiradimą.

Lietuvoje pradedama fotoelektros gamybos priemonių – saulės elementų ir modulių, netolimoje ateityje ir saulės elementams reikalingo silicio – gamyba. Jos imasi aukštųjų technologijų įmonės, kurias vienija Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija. Asociaciją sudaro 24 juridiniai asmenys: bendrovės „Precizika-MET SC“, „Precizika Metrology“, „Modernios E-Technologijos“, „ViaSolis“, „BOD Group“, „Baltic Solar Energy“, „Baltic Solar Solutions“, „Saulės energija“, „Šiaurės miestelis“, „Telebaltikos eksportas ir importas“, VšĮ „Perspektyvių technologijų taikymo institutas“, „Europarama“ ir kitos.

Panaudojus nuolatinius magnetus kaip judesio transformatorius pavyko sukurti tobulus mechaninių virpesių ir bangų generatorius. Už sukurtą jų veikimo principą akad. prof. Kazimieras Ragulskis ir Romualdas Ruzgus gavo TSRS išradimą pripažintą pionierišku, t. y. pirmu tokio tipo pasaulyje. Toliau jie abu 1980–1992 m. išvystė šių variklių veikimo principą ir gavo pripažintų aštuonių išradimų liudijimus.

Lietuvoje pradedama saulės elementų, fotoelektros modulių, netolimoje ateityje ir saulės elementams reikalingo silicio gamyba. Jos imasi aukštųjų technologijų įmonės, kurias vienija Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija. Asociaciją sudaro 24 juridiniai asmenys.

Artimiausiu metu Mokslo Lietuvoje žadame publikuoti straipsnių apie Vilniaus pedagoginio universiteto biosistematikų mokslines tiriamąsias ekspedicijas egzotiniuose kraštuose – Amazonės baseine ir Andų kalnuose. Iš viso VPU biosistematikai dalyvavo 36 tolimosiose ekspedicijose – buvo atrasta ir aprašyta šimtai mokslui naujų organizmų rūšių, paskelbtos 6 monografijos (Lietuvoje, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje ir JAV). Tačiau šiame straipsnyje – apie tai, kodėl biosistematikai klajoja po pasaulį ir kodėl svarbu atrasti bei ištirti iki šiol nežinomą tolimų kraštų biologinę įvairovę.