Menai

Gegužės 24-ąją Nobelio literatūros premijos laureatui, poetui, prozininkui, eseistui ir vertėjui Josifui BRODSKIUI (1940 05 24–1996 01 28) būtų sukakę 70 metų. Šiam jubiliejui skirtos konferencijos, naujų J. Brodskio ir apie jį parašytų knygų pristatymai, kiti renginiai gegužės mėnesį vyko Venecijoje ir Sankt Peterburge, o paskutinę gegužės dieną prasidėjo keturių dienų konferencija Vilniuje. Ją surengė Vilniaus memorialinių muziejų direkcija, J. Baltrušaičio lietuvių ir rusų bendradarbiavimo labdaros ir paramos fondas bei Rusų kultūros centras.

Gana dažnai atidarant parodas, skirtas iškiliems mokslo, kultūros žmonėms, svarbiausiems istorijos įvykiams paminėti galima išgirsti ir sodrų dainininko Danieliaus Sadausko baritoną. Solisto atliekami kūriniai praturtina ir meniškai įprasmina įvykio svarbą, nukelia klausytojus į Antano Baranausko, Liudviko Rėzos, Kristijono Donelaičio ar net Martyno Mažvydo laikus.

Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas kiekvieną pavasarį grįžta į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Didžiąją sceną, kur geriausiai pasirengusios solistės laiko savotišką meistriškumo ir kūrybinės brandos patikrą. Taip jaunoji dainininkių karta tęsia Lietuvos klasikinio dainavimo tradiciją, dar prieškaryje gražiai puoselėtą Valstybės teatro operos primadonos, kamerinio dainavimo pionierės, visuomenininkės V. Jonuškaitės-Zaunienės. Jos vardo konkursas, pasižymintis aukštais vertinimo kriterijais, jau vienuoliktą kartą organizuojamas Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo (Čikaga) iniciatyva bendradarbiaujant su LMTA.

Lietuvos mokslų akademijos choras pažymi savo įkūrimo keturiasdešimtmetį. Ta proga numatyta nemažai reikšmingų renginių. Garbinga choro sukaktis bus iškilmingai paminėta birželio mėnesį Lietuvos mokslų akademijos salėje, prie choro turėtų prisijungti solistai Irena Milkevičiūtė ir Vytautas Juozapaitis.

Vilniaus paveikslų galerijoje prieš atidarant tarptautinę dailės parodą Francisco Goya. Los Caprichos, teko kalbinti mūsų žymųjį teatro ir kino aktorių Donatą Banionį, F. Gojos vaidmens atlikėją Defa kinostudijos vaidybiniame filme Goja, arba sunkus pažinimo kelias pagal žinomo vokiečių rašytojo Liono Foichtvangerio (Lion Feuchtwanger) romaną. Laukdamas iš Latvijos nacionalinio dailės muziejaus atvežtos parodos atidarymo aktorius minutėlei prisėdo ant kėdės įvadinėje parodos salėje, atrodė susimąstęs, nugrimzdęs į prisiminimus.

Greta ir kartu esame savame gyvenimo kelyje – sesės, tautos, valstybės. Begalė bendrų gijų sieja mus ištisus šimtmečius. Panagrinėkime vieną iš tų saitų – Lietuvos poeto Jono Ivanausko naujausią eilėraščių rinkinį.

Kalba, kuria reiškiame savo mintis, oras, kuriuo kvėpuojame, žemė, kurioje gyvename, pagaliau ir pats gyvenimas yra tos duotybės, kurias gavome, paveldėjome ir kurias turėsime perduoti ateisiantiems po mūsų. Dalykai tokie paprasti, trivialūs, kad apie juos net nesusimąstome, kaip ne kasdien mąstome apie savo gyvenimo pamatus, nebent tie pamatai pradeda trūkinėti, pleišėti.

Lapkričio 7 d. Nidoje į renginį – Krikštai bendruo-menės atminties kultūroje – pakvietė Thomo Manno kultūros centras kartu su M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondu. Tai fondo labdaringų, edukacinių ir meninių renginių ciklo Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva dalis.

Renginio dalyviai išklausė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkų doc. dr. Silvos Pocytės, prof. Rimanto Sliužinsko ir doc. dr. Nijolės Strakauskaitės pranešimų, dalyvavo diskusijoje visiems aktualia kultūros paveldo išsaugojimo tema.

Straipsnio pavadinimas tikriausiai daug kam pasirodys šiek tiek keistas, ypač tiems skaitytojams, kuriems Pranciškus Baltrus Šivickis žinomas tik kaip žymiausias XX a. Lietuvos biologas. Kuo čia dėta Lietuvos kino istorija? Jei jau P. Šivickis, turėtų būti Lietuvos mokslo istorija. Be abejo, ryškiausi jo pėdsakai palikti Lietuvos (ir ne tik Lietuvos) mokslo istorijoje. Tačiau didelės asmenybės dažnai peržengia vieno žanro ribas; peržengė jas ir P. Šivickis. Buvo labai plataus akiračio biologas, daugelio biologijos sričių pradininkas ir puoselėtojas Lietuvoje, taip pat viskuo besidomintis inteligentas.

Rugpjūčio pabaigoje į Klaipėdos universitetą iš JAV atkeliavo Vytauto Strolios muzikinė kolekcija – knygos, natos, žurnalai, laikraščiai, dokumentai, laiškai, nuotraukos, senieji garso voleliai, plokštelės, kompaktiniai diskai, koncertų programėlės. Daugeliu aspektų ji atspindi lietuvių muzikinę veiklą visame pasaulyje, ypač Amerikoje, ir yra vienas didžiausių tokio tipo rinkinių. Tačiau šios kolekcijos kelias į Klaipėdą nebuvo nei trumpas, nei lengvas.