LHC valdymo centras CERN
laboratorijoje.

Dalelių fizikos specialistai triumfuoja: po ilgų kruopštaus darbo metų megamašina pagaliau paleista – Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) apskriejo pirmasis protonų pluoštas.

Sveikinimai, aplodismentai ir besiliejantis šampanas – taip šis istorinis įvykis pažymėtas Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) būstinėje. Kiek kitaip, nei tai įsivaizdavo pasaulio pabaigos pranašai, skelbę apie įsisiautėjusios juodosios skylės praryjamą Žemę.

CERN generalinis direktorius Robertas Aimaras (Robert Aymar) šią dieną paskelbė istorine CERN laboratorijai ir nepasotinamam žmonijos troškimui žinoti.

„Žmonija trokšta žinoti, iš kur ji atsirado ir kas jos laukia ateityje, – kalbėjo jis. – Kas atsitiks Visatai ateityje ir ar ji kada nors pasibaigs”.

Tikimasi, kad LHC greitintuvas padės įminti kelias didžiausias šiuolaikinės fizikos mįsles. Mokslininkai šneka apie vadinamąsias Dievo daleles, – Higso bozonus – suteikiančias materijai masę; tamsiąją medžiagą ir tamsiąją energiją, užpildančias net 96 proc. mūsų Visatos; papildomas dimensijas, egzistuojančias šalia mūsų kasdienio pasaulio.

Kai 100 metrų po žeme įrengtame 27 kilometrų ilgio žiedo formos tunelyje protonų pluoštai pasieks pasakiškus greičius, jiems bus leidžiama kaktomuša susidurti. Milžiniškos dalelių energijos pakaks, kad būtų atkurtos sąlygos, primenančios Didįjį Sprogimą. Tuomet visų žvilgsniai nukryps į didžiulius detektorius, pradėsiančius registruoti lyg iš gausybės rago pasipylusias žinomas ir nežinomas daleles.

Šis trečiadienis pažymėjo ilgo ir krupštaus visos įrangos bei veikimo procesų patikrinimo pradžią.

Pirmasis protonų pluoštas atskirai praskriejo per kiekvieną greitintuvo sektorių. Kadangi mokslininkai tikrino stebėjimo sistemų ir valdymo magnetų veikimą, protonų greitis buvo gerokai sumažintas.

Dalelės, skriedamos pagal laikrodžio rodyklę, visą žiedą įveikė per valandą. Šiek tiek vėliau atlikti analogiški bandymai su protonų pluoštu, paleistu priešinga kryptimi. Džiaugsmo proveržis ir šaudantys šampano kamščiai CERN laboratorijoje išdavė, jog viskas įvyko pagal numatytą planą.

„Techniškai viskas veikia taip, kaip ir turi veikti, todėl būsimiems eksperimentams galima uždegti žalią šviesą”, – pasakoja vyriausiasis LHC mokslo darbuotoja Josas Engelenas (Jos Engelen).

LHC projekto vadovas Lynas Evansas (Lyn Evans), greititintuvui jau paaukojęs 14 metų, teigia pajutęs palengvėjimą, kai protonai pirmąjį ratą įveikė taip sklandžiai.

„Tai neįtikėtino sudėtingumo mašina, todėl kas nors sugesti gali bet kurią akimirką”, – tikina jis.

Sveikinimų banga CERN laboratoriją užplūdo iš ne tik iš partnerių, bet ir iš aršiausių konkurentų – legendinės Fermi laboratorijos, įsikūrusios netoli Čikagos.

Prireikė beveik 20 metų, kol šis milžiniškos vertės ir nepaprasto sudėtingumo mokslininis eksperimentas pasiekė dabartinę fazę. Kai LHC greitintuvas pradės veikti visu pajėgumu, protonų pluoštai žiedą per sekundę įveiks maždaug 11 tūkst. kartų.

Pirmieji susidūrimų eksperimentai bus pradėti po kelių savaičių, tačiau visą numatytą energiją (14 teraelektronvoltų – 7 kartus viršijančių didžiausią iki šiol pasiektą Fermi laboratorijoje Tevatrono greitintuvu) LHC greitintuvas pasieks tik kitais metais. Tokia energija sukurs temperatūrą, 100 tūkst. kartų viršijančią Saulės temperatūrą.

Per 10 – 15 LHC veikimo metų bus surinkti kalnai duomenų, kuriuos fizikai analizuos įvairiausiuose pasaulio kampeliuose.

„Kalbame apie žmonijos pažintį su fundamentalios materijos elgesiu, – teigia fizikas Danielis Denegris (Daniel Denegri). – Mes tikimės padaryti įspūdingų atradimų”.

„Pagrindų žinojimas sudaro dalį žmonijos palikimo”, – prideda tyrėjas Danielis Froidevoksas (Daniel Froidevaux).

Šiuo metu ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi trečiadienio įvykius padavadino „didžiule Europos sėkme”.

„Nauda, gauta iš šio žmonijos istorijoje analogijų neturinčio mokslinio tyrimo, yra svarbi ne tik todėl, kad mes pagilinsime žinias apie Visatą, bet ir todėl, kad visa tai bus galima pritaikyti tiesiogiai tokiose srityse kaip intensyvūs skaičiavimai ar net medicina”, – kalbėjo prezidentas savo pareiškime.