Heršelio kosminė observatorija Oriono ūke rado molekulių, būtinų žinomų formų gyvybės egzistavimui

Dar viena „New Scientist video“ juodosios skylės kompiuterinio modelio animacija

Pastaruosius kelis dešimtmečius kosmologai vis plačiau naudojosi tamsiosios medžiagos teorija, kuri gerai tiko, norint paaiškinti, kaip po Didžiojo sprogimo prieš daugiau nei 13 milijardų metų gimė Visata ir kaip ji vystėsi į daugelio galaktikų sistemą, būtent tokią, kokią mes ją matome dabar.

Ką matytume, krisdami į juodają skylę - įdomi Kolorado universiteto mokslininkų kompiuterinio modelio animacija.

JAV ir Europos kosminės agentūros – NASA ir ESA pasirašė ketinimų protokolą, kuriame numatytas glaudus bendradarbiavimas tyrinėjant Raudonąją planetą.

Nauja Jupiterio palydovo Europos evoliucijos teorija teigia, kad jame gali būti pakankamai deguonies, tiesa, ne paviršiuje, o numanomame milžiniškame vandenyne, besislepiančiame po storu ledo sluoksniu.

Mikroskopiniai bestuburiai – lėtūnai, dar vadinami vandens meškiukais, kartu su dar keliomis nesudėtingomis gyvybės formomis – bakterijomis, eukarijotais ir arachėjomis keliaus į Marso palydovą Fobą.

Žemė vėl įlekia į zoną, kuri kertasi su Swifto-Tuttle kometos orbita, kurioje esančios medžiagos dalelės ir dulkės, patekusios į Žemės atmosferą, efektingai sudega.

Žemės orbitoje bei netoli jos yra ypatingos vietos, kur išnyksta gravitacijos įtaka - ją kompensuoja priešingų krypčių Saulės ir Žemės traukos bei išcentrinė inercijos jėga. Kai kurie astronomai jas vadina „parkavimosi aikštelėmis“ nes jose kosminiai aparatai gali išbūti ilgą laiką, beveik nenaudodami kuro ir skriedami taip, kad jų santykinė padėtis Saulės ir Žemės atžvilgiu išliktų tokia pati.

Pirmosios žvaigždės Visatoje atsidaro ne tik pavieniui, bet kartais ir kaip dvinarės – tai parodė kompiuterinis ankstyvosios Visatos modelis, sukurtas astrofizikų iš Kavli kosmologijos instituto ir Mičigano universiteto (JAV).