Mokslininkams 419 milijonų metų senumo druskos nuosėdų sluoksnyje pavyko surasti gerai išsilaikiusių bakterijų liekanų, iš kurių pavyko išskirti DNR.
Ši kol kas seniausia žinoma genetinė medžiaga priklausė bakterijoms, prieš šimtus milijonų metų gyvenusioms sūrioje aplinkoje, o jų pirmtakai, matyt, buvo pačios pirmosios gyvybės formos Žemėje.

Mikroskopiniai bestuburiai – lėtūnai, dar vadinami vandens meškiukais, kartu su dar keliomis nesudėtingomis gyvybės formomis – bakterijomis, eukarijotais ir arachėjomis keliaus į Marso palydovą Fobą.

Kodėl vieni žmonės protingesni nei kiti? Naujame straipsnyje „Dabartinėse Psichologijos Mokslo Kryptyse“ (Current Directions in Psychological Science) Eduardas Merkado III (Eudarod Mercado III) iš Bufalo (Buffalo) universiteto aprašo tai, kaip tam tikri smegenų struktūros aspektai bei funkcijos nulemia naujų dalykų mokymąsi bei tai, kaip šis gebėjimas įsisavinti naujus įgūdžius lemia individualią protinių gebėjimų variaciją.

Kreidos periodo metu Žemėje labai intensyviai keitėsi augalijos pobūdis – vietoj iki tol vyravusių papartinių ir plikasėklių augalų labai sparčiai plito gaubtasėkliai.
Jei pirmą kartą atsirado maždaug prieš 125 milijonus metų, ir labai greitai pakeitė plikasėklius pirmiausia tropinėse zonose, o paskui ir daugelyje kitų klimato juostų. Kreidos periodo pabaigoje, prieš 65 milijonus metų, jie jau dominavo beveik visame pasaulyje, plikasėkliai išliko tik šiauriniuose rajonuose.

Europos mokslininkų komanda pagaliau atsakė į tiek amžių žmones kamavusį klausimą: kodėl pražyla plaukai? Nepaisant posakio, kad žila galva yra išminties šaltinis, mokslininkai sako, kad žilumas su išmintim neturi nieko bendra. Plaukai pražyla nuo besikaupiančio vandenilio peroksido kiekio, plaukų folikulams nusilpus. Peroksidas užblokuoja normalią melanino sintezę, o melaninas yra pigmentas teikiantis plaukams spalvą.

Neandertaliečių DNR tiriantys mokslininkai teigia, kad kol kas nėra įrodymų, patvirtinančių žmonių ir Neandertaliečių kryžminimosi tarpusavyje galimybę.

Tel Avivo universitete atlikti tyrimai teikia vilties sukurti kitokius antibiotikus. Šių vaistų paslaptis yra panaudoti pačių bakterijų kolonijų apsaugos sistemą, kuri verčia bakterijas mažinti populiaciją kanibalizmo būdu. Jei norime išvengti bakterinių infekcijų, turime pripažinti, kad bakterijos nėra paprastos, ribotos, vienetinės struktūros, kaip buvo manoma ilgą laiką, teigia tyrimo autoriai.

Jau greitai bus paskelbti virusų ir bakterijų evoliuciją varančių mechanizmų tyrimų rezultatai ir naujausia matematinė jų analizė. Prieš kelerius metus buvo pateikta „mirtinos mutagenezės“ idėja. Idėja yra sukurti medžiagas, kurios pagreitintų virusų mutacijų atsiradimo dažnį ir taip priverstų juos peržengti išlikimo ribą ir susinaikinti. Be teorinių modeliavimo įrankių „letalią mutagenę“ skatinančių medžiagų kūrėjai negalėtų tiksliai pasakyti, kokiomis sąlygomis vaistas yra efektyvus.

Originali mėgėjiška vaizdajuostė apie mikroskopinius vandens organizmus samangyvius (Bryozoa), paplitusius Lietuvos ežeruose ir upėse: medžiaga surinkta Platelių, Peršokšnio ir Snaigyno ežeruose.
VDU, Gamtos mokslų fakultetas.

Jau anksčiau buvo pasiūlyta teorija, teigianti, jog kai kurie neurologiniai susirgimai atsiranda dėl žmogaus evoliucijos eigoje padidėjusio metabolinio smegenų aktyvumo ir apimties. Tačiau tik dabar, naudodami naujus tyrimo metodus, mokslininkai gali patikrinti tokią prielaidą.