Kas nutinka, kai vandens lašas nukrinta ant skysčio paviršiaus. Iš tiesų, labai netikėtas vaizdas - jis sulėtintas 67 kartus.

Philips savo gamykloje Achene (Vokietija) pristatė savo naujus gaminius – plokščiuosius šviestuvus.

Š.m. kovo 30 dieną Amerikos fizikos draugijos žurnalas “Physics” paskelbė Lietuvos mokslininko Gedimino Juzeliūno straipsnį “Artificial magnetism for ultracold atoms” (“Dirbtinis labai šaltų atomų magnetizmas”). Žurnalas "Physics" kiekvieną savaitę atspausdina po vieną ar du atitinkamos srities specialistų parašytus straipsnius (vadinamus "Viewpoints") apie svarbiausius tos savaitės fizikos atradimus. Tai pirmas atvejis, kai “Physics” žurnale pasirodo autoriaus iš Lietuvos straipsnis ir antras kartas – kai iš Centrinės arba Rytų Europos.

Jei Izaokas Niutonas būtų turėjęs superkompiuterį, jam gal būtų pakakę tiesiog įvesti duomenis apie krintančio obuolio trajektoriją, ir visuotinės traukos dėsnis būtų buvęs atrastas. Bet tik su sąlyga, kad šiame kompiuteryje būtų buvusi speciali programinė įranga, galinti analizuoti empirinius duomenis ir iš jų kitimo ieškoti dėsningumų.

Viena iš naujųjų daugiausiai žadančių įvairių plokščiųjų ekranų kūrimo technologijų yra organiniai šviesos diodai, arba OLED. Šios daugiasluoksnės plėvelės ima švytėti, kai per jas teka elektros srovė ir sužadina joje esančias fosforescensines molekules.

Majamio (JAV), Tokijo ir Tohuku (Japonija) universitetų mokslininkai įrodė, kad yra įmanomas taip vadinamas „sukinio maitinimo šaltinis“, kurį galima pakrauti magnetiniu lauku, bei sukūrė veikiantį tokio šaltinio prototipą.

Vokietijos mokslininkai, į pagalbą pasitelkę moderniąsias optinio dažnio šukas, ištyrė neįprastą berilio izotopą. Šio izotopo branduolys savo sandara panašus į mūsų galaktiką – su centriniu telkiniu ir sferoidu.

Pasirodo, jog kvantinis susietumas – tam tikra koreliacijos rūšis, būdinga kvantiniams objektams – prieštarauja daugelį įprastinių vyksmų aprašančiai taisyklei. JAV tyrėjai įsitikinę, kad šis atradimas kvantinių kompiuterių kūrėjams nežada nieko gero.

Tuštumos modelis, teigiantis, jog Žemė įsikūrusi netoli milžiniškos kosminės tuštumos centro, regis, nėra teisingas. Kanados mokslininkai, teorinius skaičiavimus palyginę su stebėjimų duomenimis, pirmenybę teikia standartinei paslaptingajai tamsiajai energijai.

Kupinas paslapčių kvantinės mechanikos pasaulis jau visą šimtmetį kaitina fizikų kraują: šią teoriją sunku suprasti, bet dar sunkiau įsivaizduoti jos aprašomus reiškinius. Kanados mokslininkas bando suteikti apčiuopiamą pavidalą tam, kas, regis, prieštarauja žmogaus intuicijai.