Ispanijos mokslininkai įspėja, kad per ateinančius 50 metų Viduržemio jūros vandens lygis gali pakilti 0,5 m. Jūros lygio kilimą tiesiogiai veikia visuotinis klimato atšilimas, tirpstantys ledynai ir jūros vandens plėtimasis, kuriam turi įtakos vandenynų temperatūros kilimas.

Mokslininkai po Antarktidos ledu atrado vulkaninio išsiveržimo požymių. Šis atradimas padės geriau suprasti ledo masių „elgesį“, kuris, tikėtina, atliks nemenką vaidmenį keičiantis klimatui.

Londono imperatoriškojo koledžo geologų grupė, kuriai vadovauja dr. Sandživas Gupta, teigia gavusi patikimų duomenų, įrodančių, kad sala, kurioje yra Anglija, Velsas ir Škotija, nuo žemyninės Europos atskilo per paskutinį ledynmetį. Tokią išvadą, patvirtinančią dar prieš 30 metų iškeltą hipotezę, mokslininkai priėjo ištyrinėję Lamanšo sąsiaurio dugną.

DNR pavyzdžiai, paimti iš ledo branduolio, rodo, kad daugiau kaip prieš 500 tūkst. metų Grenlandijoje augo spygliuočių miškai, kuriuose gyveno įvairūs vabzdžiai. Kai prieš 450 tūkst. metų temperatūra gerokai nukrito, miškai buvo padengti storu ledu, kuris užšaldė jų gyventojus iki šių dienų.

Tunguskos meteoritas – greičiausiai asteroidas arba kometa – įsirėžė į Žemės atmosferą 1908 m. birželio 30 d. Smūginė banga, kurią jis sukėlė, prilygo tūkstančiui atominių bombų, nukritusių ant Hirošimos, jėgai. Sprogimas išguldė 2 tūkst. km² taigos plotą Sibiro Akmenuotosios Tunguskos upės baseine. Italų mokslininkų grupė iškėlė naują hipotezę, kur galėjo nukristi jo dalys.

Jūrų tyrinėtojai susidomėjo povandeniniu Nazaro kanjonu, esančiu netoli Portugalijos krantų. Mokslininkai įsitikinę, kad jų čia laukia ne viena staigmena. Į pagalbą jie pasitelkė britų sukurtą robotą ISIS, kuris turėtų atskleisti, kas slepiasi Nazaro kanjone 5 km gylyje.

Pagal naujausius mokslinius duomenis Amazonės ilgis – 6800 km. Brazilijos mokslininkai, remdamiesi naujaisiais skaičiavimais, teigia, kad būtent Amazonė yra ilgiausia mūsų planetos upė. Iki šiol Amazonė galėjo didžiuotis tik ilgiausios Pietų Amerikos upės vardu.

Mokslininkų teigimu, pastarieji dešimtmečiai Europos jūroms – ne pats geriausias metas. Dėl sparčios pajūrio regionų plėtros, intensyvios žvejybos ir žemės ūkio taršos pesticidais joms iškilo didelė grėsmė. Ekonominis Europos augimas ir Europos Sąjungos plėtra – taip pat svarbios didėjančio neigiamo poveikio jūroms priežastys.

Britų Aplinkos, žūklės ir vandens kultūros mokslinio centro mokslininkų grupė nustatė, kad per pastaruosius 50 metų Juodojoje jūroje labai sumažėjo plėšriųjų žuvų išteklių. Dėl to radikaliai pasikeitė šios jūros ekosistema ir įsivyravo medūzos „Mnemiopsis leidyi“.

Purvo vulkanai – gana įdomus ir mįslingas gamtos reiškinys. Jų yra 26 pasaulio šalyse. Iš 800 purvo vulkanų, žinomų mūsų planetoje, apie 350 yra Azerbaidžane.