JAV Energetikos departamentas pranešė, kad iki šių metų pabaigos parengs planą, kaip atnaujinti plutonio izotopo 238 gamybą, kad per metus būtų galima pagaminti bent 1,5 – 2 kilogramus šios medžiagos.

Astronomai, naudodamiesi nauja vaizdo apdorojimo sistema, pavadinta „Project 1640“, galinčia eliminuoti tiek foninę žvaigždžių, tiek ir centrinės žvaigždės šviesą, pirmą kartą tiesiogiai stebėjo tolimą planetų sistemą.  

„Messenger“ – labai tai sėkmingas NASA, Hopkinso universiteto Taikomosios fizikos laboratorijos ir Carnegio instituto (JAV) projektas. Šis zondas, pasiųstas tyrinėti Merkurijaus, Saulei artimiausios planetos, jau du metus (nuo 20111 kovo 18-osios) skrieja orbita aplink šią planetą.

Fransas Pretorius (Frans Pretorius) ir Viljamas Ystas (William East) iš Princtono universiteto žurnale „Physical Review Letters“ paskelbė straipsnį, kuriame, remdamiesi kompiuterinio modeliavimo rezultatais, teigia, kad juodąją skylę sukurti gali būti kiek paprasčiau, nei buvo manoma iki šiol – tam reiktų 2,4 kartų mažiau energijos nei rodė ankstesni skaičiavimai.

Praėjusią savaitę naujoji raketa „SpaceX Grasshoppe“ sugebėjo pagernti savo pačios rekordą, pakildama į 80 metrų aukštį ir vėl sklandžiai ir tiksliai nusilesdama ant žemės. Pavadinta vertikalaus kilimo ir tūpimo (VTVL) skrydžio priemone (Vertical Takeoff and Vertical Landing (VTVL) Vehicle), ji, tikimasi, leis išsaugoti paskutinę ir vertingiausią raketos pakopą ir ją vėl panaudoti.

NASA kartu su kita kosminių technologijų kompanija „L'Garde Inc.“ paskelbė apie planą jau kitais metais į kosmosą paleisti bandomąjį zondą, varomą tik Saulės vėjo bure. Jis jau turi ir pavadinimą -  „Sunjammer“ (apytikriai galima būtų išversti Saulės šviesos trikdytoju), pagal Artūro Klarko to paties pavadinimo 1963 metais išleistą apysaką apie kosminių jachtų lenktynes.

Turėti galimybę dirbti laboratorijoje be gravitacijos – tikras įdomumas ir keistumas. Žemėje pastatyti tokį tyrimų centrą, kuriame galima būtų išjungti žemės trauką - tai būtų tarsi iš fantastikos srities.

NNet jei ir būtume supervalstybė, kosmoso tyrimai yra tokie brangūs, kad gali labai greitai nusausinti biudžetą. Tą supratę mokslininkai ir politikai nusprendė, kad reikia susivienyti ir apjungus pajėgumus pastatyti bendrą Tarptautinę kosminę stotį. 15 didžiųjų valstybių džiaugsmingai pasirašė sutartis ir išreiškė savo valią už šviesią mokslo ir technologijų ateitį.

Tai projektas „NASA Wavelenght“ – įvairiausios mokymo medžiagos apie kosmosą, Žemę, fiziką, matematiką, technologijas, gyvybės mokslus, ir be abejo, pačios NASA misijas, internetinis resursas.

Ji skirta pirmiausia mokytojams ir mokiniams, o medžiagą galima pasirinkti pagal temą arba klasės lygį, pamokos trukmę, raktinius žodžius.