Astronomija

Marso šiaurinis polius, kaip jį mato zondas „Mars Express“

Europos kosmoso agentūra (ESA, European Space Agency) išplatino animaciją, sukurtą, remiantis zondo „Mars Express“ surinktais duomenimis.
Marso Šiaurės ašigalį  dengianti ledo kepurė yra apie 1000 km skersmens ir sudaryta iš daugelio plonų ledo sluoksnių, susimaišiusių su dulkėmis. Didelis ledyno plyšys, pavadintas Šiaurine bedugne (Chasma boreale), yra 318 km ilgio ir 2 km gylio.

Japonų firma siūlo atsiųsti Saulės energijos iš Mėnulio

Japonijos statybų bendrovė „Shimizu Corporation“ pristatė koncepcinį projektą, pavadintą „Lunar Ring (Mėnulio žiedas), kurio esmė – Saulės energijos modulių žiedo statyba Mėnulio pusiaujyje, o jo surinkta energija būtų siunčiamea į Žemę.

Kaip galėjo atrodyti Marsas prieš keturis milijardus metų

Prieš keturis milijardus metų dabar sausas ir dulkėtas Marsas galėjo turėti pakankamai tankią atmosferą ir skysto vandens. Labai gali būti, kad šios pllanetos dangus buvo debesuotas, o peizažai – ne prastesni nei Žemės.

Lietuvio patentuotu įrankiu gaminti prietaisai tebėra Mėnulio paviršiuje

Suvirinimo sistemų genijaus Gasparo Kazlausko Lietuva nežino, ir panašu, kad net nežinojo. Jo sukurto ir užpatentuoto suvirinimo įrankio dėka pagaminti radioizotopų termoelektriniai generatoriai (RTG) su Apollo 12, 14, 15, 16, 17 buvo nuskraidinti ir visam laikui palikti Mėnulio paviršiuje.

Kosminis zondas „Rosetta“ – trys mėnesiai iki pabudimo

Europos kosmoso asociacijos (ESA, European Space Agency) paleistas zondas po beveik dešimtmečio kelionės kosmine erdve artėja prie savo tikslo - Čiuriumovo-Gerasimenkos kometos 67P.

Kosminiai zondai „Voyager“: kompiuterinė technika, jau tapusi vintažine, vis dar veikia

Kosminis zondas „Voyager-1“ buvo paleistas 1977 metų rugsėjo 5 dieną, prieš daugiau nei 36 metus, tačiau skaičiuojant technologijų pažanga, matyt galima būtų sakyti, kad jį nuo šiuolaikinių kosminių technologijų skiria bent tūkstantmetis kompiuterinių metų. 

Kosmosas tyli, tačiau kodėl?

Nemažai mokslininkų, tame tarpe ir tokių žymių kaip Stephenas Havkingas ar Karlas Saganas mano, kad žmonės ateityje tikrai kolonizuos Visatą. Tačiau kodėl mes to galėtume norėti, ir kodėl nematome nė menkiausių požymių, kad kitos gyvybės formos mėgintų tai daryti?

Surinktas turinys