Astronomija

Neutroninės žvaigždės gali padėti aptikti gravitacijos bangas

Neutroninės žvaigždės, kartais vadinamos supernovų liekanomis, yra tokios tankios, jog protonai ir elektronai yra priversti sudaryti neutronus. Toks darinys yra ganėtinai nedidelis, tačiau jo tankis – tiesiog milžiniškas. Tačiau kas nutinka, kuomet dvi tokios žvaigždės patenka į artimąjį viena kitos gravitacijos lauką?

Ar gali tamsiąją medžiagą sudaryti mažytės juodosios skylės?

„Mes žinome, jog apie 23 procentus mūsų Visatos sudaro tamsioji medžiaga, tačiau visiškai neaišku, kas tai yra, – pasakoja Niujorko universiteto (JAV) fizikas teoretikas Maiklas Kesdenas (Michael Kesden). – Yra sugalvota nemažai teorijų, aiškinančių tamsiosios medžiagos prigimtį, tačiau mes manome, jog tamsiąją medžiagą galėtų sudaryti labai mažytės pirmykštės juodosios skylės“.

Nauja NASA raketa

NASA paskelbė kursianti naują labai galingą raketą, skirtą kelionėms į Marsą bei asteroidus. Tikimasi, kad tai bus pati galingiausia kada nors sukurta raketa (1 pav. Naujoji raketa dailininko akimis; NASA).

Į Saulę įkrito kometa

Rugsėjo 12 d. astronomų mėgėjų lenko Michaelio Kisiako (Michael Kusiak) ir vokiečio Sergėjaus Šmalco (Sergei Schmalz) atrasta kometa rugsėjo 14 d. nukrito į Saulę (žr. SOHO nuotrauką; kometa pažymėta apskritimu).

Milžiniška audra kitoje planetoje

Toronto universiteto mokslininkų komanda pastebėjo labai didelius šviesio kitimus rudojoje nykštukėje. Šie šviesio kitimai gali reikšti be galo didelę audra, vykstančią šiame kosminiame kūne (piešinys: Jon Lomberg). Senų rudųjų nykštukių ir milžiniškų dujinių planetų atmosferų sandaros panašios, todėl šis atradimas gali paskatinti pertikrinti mūsų turimas žinias apie kitų planetų orų reiškinius.

Saulės audros ir Žemės palydovai

Stiprios Saulės audros ne tik sunaikintų Žemėje esančią elektroniką, bet ir ilgam sulaikytų žmoniją nuo naujų palydovų paleidimo.

Ar intensyvūs magnetiniai laukai galėjo susiformuoti iškart po Didžiojo sprogimo?

Kaip teigia tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Kristofo Federato (Christoph Federrath) bei Gilso Čabriero (Gilles Chabrier) iš Liono astrofizikos tyrimų centro (Prancūzija), tikėtina, jog iškart po Visatos pradžia laikomo Didžiojo sprogimo galėjo susidaryti intensyvūs magnetiniai laukai. Tyrėjai pirmąkart pateikia tarpgalaktinių ir tarpžvaigždinių dujų įmagnetėjimo paaiškinimą.

Ar kosmologinis principas iš tikrųjų yra teisingas?

Kosmologinis principas teigia, jog žvelgiant kosminiu masteliu Visatoje nėra išskirtinės krypties ar vietos. Ši prielaida leido Kopernikui pasiūlyti tuo metu itin pažangią idėją, esą Žemė nėra Visatos centras, o šių laikų mokslininkams – manyti, kad fizikos dėsniai yra visur vienodi. Remdamiesi kosmologiniu principu, mokslininkai taip pat yra įsitikinę, jog Visata yra homogeninė (pasižymi tolygia sandara) ir izotropinė (pasižymi vienodomis savybėmis).

Branduolinės jėgainės kolonijoms Mėnulyje bei Marse

Pirmoji branduolinė jėgainė, kuri būtų skirta elektros gamybai Mėnulio, Marso ar kitų planetų kosminėse bazėse, turėtų atrodyti panašiai, kaip lyg ji būtų nusileidusi iš kosmoso. Taip mano Džeimsas E. Verneris (James E. Werner), kuris vadovauja projektui, turinčiam išnagrinėti tokios jėgainės savybes bei sukurti demonstracinį modelį.

Ar grafenas stebėtas kosmose?

Astrononomų grupė, dirbusi su Spitzer kosminiu teleskopu (Spitzer Space Telescope), pranešė apie pirmą kartą tarpgalaktinėje erdvėje stebėtą C70 fulereno molekulę bei galimą plokščios C24 molekulės (grafeno dalies) registravimą.

Surinktas turinys