Ohajo valstybinio universiteto (JAV) fizikams pavyko pastebėti, jog mažyčiai kompiuterinių lustų defektai gali būti panaudoti priemaišinių lusto atomų savybių reguliavimui. Metodas, aprašytas žurnale „Science“, paremtas tuo, kad pertvarkant vakansijas, kurios susidaro dėl nesančių atomų, galima keisti medžiagos pritaikomumą nulemiančių cheminių priemaišų savybes.

Izraelyje staiga prasidėjus gripo sezonui ligoninės tapo sausakimšos, o gydytojai primygtinai ragina skiepytis visus, to dar nedariusius. Tačiau gana netikėtai trys fizikai iš Jeruzalės hebrajų (Izraelis) bei Mičigano (JAV) universitetų sugalvojo visiškai neįprastą strategiją pandemijai užkirsti, kurios pagrindas – teoriniai modeliavimai, naudojami kvantinėje mechanikoje. Mokslininkai siūlo įprastinę praktiką – kuo didesnio žmonių skaičiaus skiepijimą per neribotą laiko tarpą – pakeisti intensyvia, bet ribota vakcinacija.

Nyderlandų mokslininkams iš Kavli nanomokslo instituto prie Delfto bei Eindhoveno technologijos universitetų pavyko suvaldyti pagrindines sudedamąsias kvantinio kompiuterio dalis – kvantinius bitus, dar vadinamus kubitais – ne magnetiniu, kas buvo įprasta iki šiol, o elektriniu lauku. Be šio pasiekimo tyrėjai dar sugebėjo įterpti kontroliuojamus kubitus į puslaidininkines nanovielas – tokie rezultatai verti kiekvienos gruodžio 23 d. „Nature“ žurnalo eilutės.

Antimedžiaga, mokslinės fantastikos filmuose dažnai įmantriai vadinama antimaterija, nėra jokia egzotika Ženevos (Šveicarija) CERN dalelių fizikos laboratorijoje dirbantiems mokslininkams. Čia ji nuolat sukuriama tam, kad padėtų geriau perprasti atomų bei molekulių prigimtį.

Nesvarbu, ar bandote kuo talpiau sudėti kalėdines dovanas į automobilio bagažinę, ar jums rūpi kuo efektyviau pakrauti milžinišką laivą – supakavimo rodiklis priklauso nuo objekto formos. JAV mokslininkai bando išsiaiškinti, kaip šį rodiklį kuo labiau padidinti.

Iš tikslių kosmologinių stebėjimų žinoma, kad apie 4,6 % energijos Visatoje sudaryta iš barionų (normalių atomų), ir apie 23 % sudaro tamsioji medžiaga. Likusi dalis, 72 %, lieka, taip vadinamai, tamsiąjai energijai. Mokslininkai taip pat žino, kad įprasta barioninė medžiaga, kuri yra teigiamo krūvio, matomojoje Visatoje yra medžiagos būsenoje, o ne antimedžiagos būsenoje su neigiamu krūviu.

Mokslininkai iš Kvantinės Fotonikos grupės (Quantum Photonics Group), dirbančios DTU Fotonik firmoje, kartu su kolegomis iš Nilso Boro instituto (abu randasi Danijoje) nustebino mokslinę visuomenę atradę, kad kieto kūno fotonų spinduoliai, dar kitaip vadinami kvantiniais taškais, pasižymi visai kitokiomis savybėmis, nei buvo priimta manyti iki šiol.

Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (LHC) trumpam baigta mikroskopinių juodųjų skylių paieška. Fizikų teoretikų bei fantastikos mėgėjų liūdesiui, neaptikta jokių tokio reiškinio egzistavimo įrodymų. Tiesa, gera žinia ta, kad mokslininkams viso labo tenka atmesti prielaidas, jog tokios juodosios skylės galėtų būti itin lengvos – kalba eina vos apie 3.5 – 4.5 TeV (10¹² elektronvoltų).

Ar jums kada šovė į galvą mintis, kad anglies gabaliukas galėtų atstoti nuolatinį magnetą? Nuo šiol tokia idėja nebėra vien tik fantazija. Mokslininkų tyrimai rodo, jog šis elementas sugeba natūraliai įmagnetėti tam tikros savo alotropinės atmainos, vadinamos visiems puikiai pažįstamo grafito vardu, paviršiuje.

Jutos universiteto mokslininkai (JAV) sugebėjo 112 sekundžių išlaikyti, o paskui nuskaityti duomenis iš kompiuterio atminties, kurios veikimo pagrindas – magnetiniai sukiniai, išsidėstę atomų branduoliuose. Tai svarbus žingsnis tobulinant tokios rūšies technologiją, nes ji ne tik gali sudaryti kvantinių kompiuterių pagrindą, bet ir gerokai paspartintų mums įprastas mašinas.