Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse nuolat auga informacinių technologijų specialistų (IT) paklausa, o jų stygius stabdo šio sektoriaus plėtrą ir investicijas šalyje. Asociacija „Langas į ateitį“ balandžio 7 d. Vilniaus teritorinės darbo biržos kvietimu pasiūlys kelius šiai problemai spręsti ir pristatys jos Lietuvoje vykdytą projektą „Pradėk IT karjerą“ (angl. „Fit4Jobs“).

Tobulėjančios informacinės technologijos (IT) dvejopai veikia atvirą visuomenę. Viena vertus, jos padeda įvairioms visuomenės grupėms dalintis savo idėjomis, spręsti daugeliui žmonių svarbius uždavinius. Kita vertus, augant kibernetinių incidentų skaičiui tiek visame pasaulyje, tiek ir visoje Lietuvoje, o taip pat ir terorizmo grėsmių akivaizdoje, saugiai ir efektyviai naudotis naujomis IT tampa itin svarbu. Šiuo tikslu asociacija „Langas į ateitį“ kartu su bendrove „Microsoft Lietuva“ vasario 23 dieną pakvietė šalies nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovus į tradicinę „Bendrystės su NVO dieną“.

Ar įmanoma įveikti atotrūkį tarp šiuolaikines skaitmenines technologijas įvaldžiusio jaunimo ir su šia pažanga nespėjančius vyresniojo amžiaus žmones? Sušvelninti atotrūkį tarp kartų, įveikti darbo rinkos iššūkius gali kartų tarpusavio dialogą skatinančios programos. Jaunimas turi ko pamokyti senimą, o vyresniojo amžiaus žmonės – pasidalyti neįkainojama patirtimi su jaunaisiais. Lietuvoje, Latvijoje ir Kroatijoje vykdyto projekto metu buvo parodyta, kad yra būdų suartinti kartas ir tuo pačiu metu sutelkti visuomenę.

Daugelis mūsų kompiuterijos pramonę natūraliai sieja su siliciu, kurio pagrindu pagaminti lustai apdoroja dvejetainio pavidalo informaciją, išreiškiamą mažyčiais elektriniais krūviais. Tačiau mokslininkai jau spėjo įsitikinti, jog egzistuoja įvairios alternatyvos siliciui. Viena iš jų - organinio pagrindo DNR. 

Šiandieninės elektronikos pagrindas yra mažyčiai elektronų krūviai, kurie yra išmatuojami šiems judant elektrinėmis grandinėmis. Tačiau taip yra išnaudojamas ne visas elektronų potencialas, todėl mokslininkai didelį dėmesį skiria spintronikai, arba sukinių elektronikai, kuri pagrįsta kita fundamentalia kvantine mechanika aprašoma savybe - sukiniu.

Ar jums jau ligi gyvo kaulo įgriso kiekvieną dieną suvedinėti keliolika skirtingų slaptažodžių ir PIN kodų? Jeigu tik galėtume, daugelis mūsų mielai visos šios rutinos atsisakytume. Tačiau įvairioms mobiliosioms užduotims atlikti, pavyzdžiui, bankiniams pervedimams, tam tikras apsaugos lygis yra būtinas. 

Tuo metu, kai korporacija „Intel“ tik pradėjo 14 nanometrų technologijos lustų gamybą, gana netikėtai jų konkurentė IBM paskelbė apie įspūdingą proveržį puslaidininkių lustų gamyboje – ji sugebėjo pagaminti pirmąją bandomąjį 7 nanometrų technologijos mikroschemą.

Keturi mokslininkai iš „Google“ paskelbė mokslinį darbą, atskleidusį įdomius rezultatus – dirbtinių neuroninių tinklų ir mašininio mokymosi panaudojimą, kuriant įvairius vaizdus iš nuotraukų, tačiau jau kitais rakursais.

Siekiant ir vasarą vaikus apsaugoti nuo internete slypinčių pavojų, Lietuvoje vykdomo projekto „Saugesnis internetas“ organizacijos susibūrė šviečiamajam projektui „Saugus internete ir vasarą!“. Vaikų vasaros stovykloms paruoštas renginių ciklas, skirtas saugumo internete temai.

Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto mokslininkai paskelbė sukūrę naują mašininio vertimo sistemą, kuri tekstus verčia, naudodamasi statistiniais metodais – lygindama jos turimus jau išverstus tekstus, o ne pagal į ją įvestas gramatikos taisykles. Jos privalumas – sistemą galima tobulinti, „maitinant“ vis augančia internete publikuojamų tekstų mase..