Tęsiame įdomų faktų apie "Hablo" kosminį teleskopą dešimtuką.

4. „Hablas“ yra stebėjęs netgi... Saulę. Turbūt niekas to nesitikėjo, Saulė juk tokia ryški! Tačiau tai buvo padaryti apgalvotai ir tikslingai.

Kai kuriuose elektroniniuose detektoriuose retsykiais užsilaiko elektronai, kuria tarsi užkemša detektorių. Vienas iš būdų „praplauti“ kamščius yra užlieti detektorių ultravioletiniais fotonais. Viena iš „Hablo“ kamerų (WFPC) kentėjo nuo tokio „susirgimo“, todėl reikėjo daug ultravioletinių fotonų. O kur jų galima rasti? Aišku, kad Saulėje.

Inžinieriai WFPC kameroje sumontavo mažą veidrodį. Ši kameros ant teleskopo šono, todėl veidrodėlis styrojo tarsi periskopas ir buvo nukreiptas į teleskopo galą. Teleskopas buvo nukreiptas priešinga kryptimi nuo Saulės, tokiu būdu papildomas „galinio vaizdo“ veidrodėlis buvo nukreiptas tiesiai į Saulę, o jos šviesa nukreipta į WFPC. Rezultatą matote nuotraukoje: mozaikinis Saulės vaizdas, gautas su „Hablo“ kosminių teleskopu.

5. „Hablas“ negali matyti „Apollo“ misijos liekanų Mėnulyje. Šis klausimas aktualus žmonėms, kuriems labai svarbūs įrodymai, kad žmogus tikrai buvo nusileidęs Mėnulyje.

Stebėti kosminių laivų liekanas Mėnulyje... Na, astronomai turi tikrai daug kitų svarbesnių užduočių, nei stengtis kažką įrodyti žmonėms, kurie tuoj pat pasakys, kad nuotraukos suklastotos.Kita priežastis – tie objektai per daug maži, kad juos būtų galima pamatyti. Kad ir kaip paradoksalu būtų, prietaisas, sukurtas daryti didžiulės raiškos ūkų ir galaktikų nuotraukas, negali Mėnulyje pamatyti žmonijos veiklos pėdsakų. Kad ir kokie maži atrodytų tolimi ūkai ir galaktikos, iš tikrųjų jie yra kolosaliai dideli: kelių, keliolikos ar keliasdešimties tūkstančių šviesmečių skersmens. „Apollo“ misijų artefaktų dydis tesiekia 4 metrus.

Bet juk Mėnulis daug arčiau? Taip, bet nepakankamai arti. Mažiausias objektas, kurį dar gali išskirti „Hablas“ yra 0.1 kampinės minutės skersmens. Mėnulio skersmuo – 1800 kampinių sekundžių, taigi 0.1 kampinė sekundė lygi 200 m skersmens objektą Mėnulio paviršiuje. „Apollo“ nusileidimo platformos dydis – 0.002 kampinių sekundžių, joks teleskopas Žemėje negalėtų įžiūrėti tokių smulkių objektų.

6. „Hablas“ stebėjo visas Saulės sistemos planetas, išskyrus vieną – Merkurijų. Jau žinome, kad „Hablo“ kosminis teleskopas negali žiūrėti į Saulę tiesiogiai, nes tai gali pakenkti jautrioms teleskopo dalims. Dėl tos pačios priežasties jis negali būti nukreiptas niekur labai arti Saulės, tam kad nebūtų jokios galimybės labai intensyviai šviesai patekti į teleskopą. Draudžiamoji zona – 50 laipsnių skersmens apskritimas aplink žvaigždę.

Pastarasis draudimas buvo sulaužytas vieną kartą, kuomet stebėta Venera, o tai jau daug mažesnio skersmens apskritimas – 45 laipsnių. Stebėta su WFPC2 kamera (nuotrauka) ir Godardo (Goddard) aukštos skiriamosios gebos spektrografu. Veneros atmosferoje astronomai ieškojo sieros dioksido, chemikalo, aptikto ankstesnių tyrimų metu ir kuris atmosferoje galėjo atsirasti dėl vulkaninio aktyvumo planetos paviršiuje. Teleskopui reikėjo pasiųsti daugybę draudimus apeinančių komandų tam, kad šie stebėjimai įvyktų ir tai buvo taip sudėtinga, kad vargu, ar kada nors ateityje tokie stebėjimai bus pakartoti.

Merkurijus – artimiausia Saulei planeta ir ji niekada nuo Saulės nenutolsta taip toli, kaip Venera, daugių daugiausiai per 28 laipsnius. Tačiau „Hablui“ nereikia žiūrėti į Merkurijų, juk yra „Messenger“ erdvėlaivis, kuris pro Merkurijų praskrido tris kartus, nufotografavo jį iš labai arti ir suteikė daugybę naudingos informacijos astronomams.

^{Mokslo naujienų rubriką remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas}