Jūsų atsakymas

Kamuoja nuovargis ir mažas apetitas? Laikas prisiminti geležį

Jeigu organizmas stokoja geležies, žmogus jaučia nuovargį, silpnumą, sumažėja jo dėmesio koncentracija, sulėtėja gyvybiniai procesai ir krinta produktyvumo lygis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis šios medžiagos trūkumu skundžiasi apie 30% gyventojų, o nesiimant jokių priemonių jai kompensuoti, gali išsivystyti geležies stokos anemija (mažakraujystė). Nuo šios ligos kenčia apie 3,5 milijardų žmonių, daugiausia besivystančiose šalyse, įskaitant ir Lietuvą.

Kaip suprasti, kad trūksta geležies?
Kodėl geležis mums tokia svarbi? Geležis yra vienas iš pagrindinių komponentų, padedančių žmogaus ląstelėse vykti biocheminėms reakcijoms ir aprūpinantis visus mūsų organus bei audinius deguonimi. Visiems organizmo audiniams ir organams būtinas deguonis juos pasiekia dėka kraujo baltymo hemoglobino, esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose, o geležis yra viena pagrindinių hemoglobino sudedamųjų dalių. Apskaičiuota, kad šio mikroelemento kiekis žmogaus organizme yra 3–5 g, iš kurio daugiau nei du trečdaliai yra hemoglobine.

Geležis taip pat svarbi raumenų veiklai, kadangi dalyvauja raumenų deguonies ir anglies dvideginio apykaitoje. Kai kurių fermentų sudėtyje esanti geležis dalyvauja neuromediatorių sintezėje, užtikrinančių darnią centrinės nervų sistemos veiklą.
Anemija (arba mažakraujystė) yra liga, kuomet sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) arba baltymo hemoglobino kiekis juose, dėl to atsiranda deguonies badas organizme. Taip nutinka tuomet, kai sumažėjus geležies patekimui į organizmą, ilgainiui išsenka sukauptos geležies atsargos. Kuomet geležies atsargų sumažėja tiek, kad pablogėja hemoglobino sintezė, pradeda vystytis geležies trūkumo anemija.

Paprastai geležies trūkumo anemija pasireiškia bendru silpnumu ir greitu nuovargiu, sumažėjusia fizine galia ir ištverme, o vaikams gali prasidėti naktinis šlapinimasis. Pasikeičia ir plaukai, oda – ji tampa plona, sausėjanti, gali atsirasti skausmingų įtrūkimų. Sulėtėja plaukų augimas, jie plonėja, netenka blizgesio, tampa sausi, ima lūžinėti. Pagaliau atsiranda potraukis nevalgomiems dalykams – smėliui, moliui, kreidai, dantų pastai, krakmolui ir kitoms medžiagoms, apie kurias seniau nebūtumėte nė pagalvoję. Galiausiai, geležies trūkumas gali paskatinti net ir polinkį į depresiją.

Pats geriausias geležies trūkumo indikatorius – netikėtas nuovargis nuo įprasto fizinio krūvio. Sekantis požymis – oro trūkumas atliekant fizinę veiklą. Be to, gali stipriai padidėti širdies ritmas ir atsirasti spengimas ausyse – tai nutinka tuomet, kai organizmas deda daug pastangų, kad pakankamu deguonies kiekiu aprūpintų ypač gyvybiškai svarbius organus - smegenis, širdį, kepenis. Visi šie požymiai rodo, jog pats laikas susimąstyti apie kraujo tyrimus arba bent jau profilaktinį geležies kiekio padidinimą kraujyje.

Tarptautinė ataskaita (Report of the UNICEF/WHO regional consultation, Geneva, Switzerland, 2001) skelbia, kad anemija ir jos sukeltos pasekmės yra didžiulė našta biudžetui. Ypatingai brangiai kainuoja gydyti moteris ir vaikus. Atlikus šiuos tyrimus paaiškėjo, kad žmonėms, kuriems trūksta geležies, sumažėja produktyvumas, tokių pacientų gydymas yra brangus, kas yra ypač pabrėžtina, kuomet kalbama apie mažus vaikus, sergančius anemija.
Tokiems vaikams yra didelė negrįžtamo pažintinių funkcijų išsivystymo defekto rizika. Vaikai, kenčiantys geležies trūkumą, lėčiau auga ir atsilieka protiniais sugebėjimais nuo bendraamžių Yra duomenų, jog ankstyvoje vaikystėje sirgusių anemija intelekto koeficientas yra maždaug 10-15 taškų žemesnis lyginant su nesirgusiais vaikais. Jiems sunkiau mokytis, sukoncentruoti dėmesį, jie nėra tokie atsparūs ligoms.

Pasaulyje anemija serga beveik kas trečias gyventojas – liga nustatoma apie 10 proc. vyrų, bet ji žymiai dažniau pasitaiko moterims ir vaikams. Net 30 proc. vaikų ir apie 50 proc. pasaulio nėščiųjų turi geležies trūkumą. Nėščiųjų anemija serga 35-50 proc. visų nėščiųjų (besivystančiose šalyse – iki 80 proc., Pietų Azijoje ir Afrikoje – 63 proc., Lotynų Amerikoje – 30 proc., Europoje – 14 proc., Lietuvoje – 20-30 proc. visų nėščiųjų). Iš visų anemijų, geležies stokos anemija yra labiausiai paplitusi. Lietuvoje sergamumas yra tris kartus didesnis nei senosiose Europos Sąjungos šalyse ar JAV (Worldwide prevalence of anaemia 1993–2005 : WHO global database on anaemia. Geneva, World Health Organization, 2008).

Kaip geležis patenka į organizmą ir iš jo pasišalina?
Pats organizmas geležies negamina, todėl ją turi pasisavinti su maistu. Tačiau maisto produktuose ji yra netirpi ir sunkiai pasisavinama. Be to, geležies kiekis skirtinguose maisto produktuose labai skiriasi.
 Svarbu ne tik geležies kiekis, bet ir jos forma. Neabejotinai daugiausiai geležies yra mėsoje, kepenyse. Geležis iš mėsos yra gerai absorbuojama  - apie (20% - 30%). Vaisiuose ir daržovėse taip pat yra geležies, tačiau jos yra mažiau ir ji pasisavinama daug blogiau nei iš mėsos. Tad vidutiniškai, valgant įvairų maistą, absorbuojama tik apie 5–15% maiste esančios geležies.

Geležis yra prarandama kiekvieną dieną su išmatomis, šlapimu, per odą. Vidutiniškai suaugęs vyras kasdien praranda apie 0,9 mg geležies, o suaugusi moteris kasdien praranda apie 0,8mg geležies.
Vaisingo amžiaus moterys papildomai geležies praranda menstruacijų metu. Nors nėštumo metu su menstruacijomis geležies nebeprarandama, tačiau geležies poreikis padidėja. Taip yra dėl atsiradusio vaisiaus. Per visą nėštumo periodą, moteriai reikia maždaug 1000 mg geležies. Todėl šiuolaikinėse Europoje galiojančiose rekomendacijose nurodyta, kad bent tris nėštumo mėnesius reikia vartoti 100-200 mg geležies preparatų per parą.

Kūdikiui per parą reikia tiek geležies, kad jos poreikį jis galėtų patenkinti tik išgėręs apie 15 litrų karvės pieno. Motinos piene geležies yra 3 kartus daugiau negu karvės piene, todėl yra blogai, kai maždaug 4-5 mėnesių kūdikiams jau yra duodamas karvės pienas. Tai labai neigiamai veikia geležies apykaitą, kadangi karvės piene yra labai mažai geležies, taip pat, lyginant su motinos pienu, iš karvės pieno geležis yra daug sunkiau pasisavinama.

Netinkamas geležies turinčių produktų vartojimas gali mažinti su maistų gaunamos geležies įsisavinimą. Tokios medžiagos, kaip taninai, esantys kavoje ir arbatoje, fitatai esantys sėlenose, kalcis, esantis maisto produktuose, didelis kiekis cinko, sojos baltymas blokuoja geležies įsisavinimą. Visų šių medžiagų nerekomenduojama vartojami kartu su geležies produktais. Kitaip tariant, geležį įsisavinate labai prastai, jei mėsą valgote su duona ir užgeriate arbata. Siekiant efektyvaus geležies įsisavinimo, kartu su geležies produktais nerekomenduojama vartoti ir vitamino E.

Kiek iš jūsų laikosi tokių mitybos rekomendacijų? Turbūt mažuma, tad nieko keisto, jog kasdienėje mityboje šio cheminio elemento dažnai pritrūksta, o produktai, kuriuose šios medžiagos gausu (raudona mėsa, kepenėlės, liežuvis ir t.t.) vartojami nereguliariai ir be viso kito, netinkamai maišant su kitais produktais.

Geležies trūkumo profilaktika
Taigi, dabartiniai lietuvių mitybos įpročiai daugeliu atveju beveik garantuoja geležies trūkumą organizme. Ir nors geležies trūkumą galima „pataisyti“ subalansuojant mitybą, tačiau retas sistemingai pakeičia požiūrį į mitybos įpročius, o kai kuriais atvejais to ir nebepakanka. Tokiais atvejais vienintelė išeitis - maisto papildai, o sunkesniais atvejais ir vaistiniai preparatai. Medikai vaistus skiria tuo atveju, jeigu geležies stoka yra labai didelė. Esant mažesniam geležies stygiui, kasdienę mitybą užtenka papildyti hemoglobino koncentraciją normalizuojančiais preparatais – maisto papildais.

Pasaulio sveikatos organizacijos ir UNICEF rekomendacijų duomenimis, regionuose, kuriuose yra geležies stygius maiste bei anemijos paplitimas tarp 6 – 18 mėnesių vaikų yra didelis (iš dalies būtų galima priskirti ir Lietuvą), siekiant išvengti geležies stokos anemijos neigiamų pasekmių šių vaikų protiniam vystymuisi, tokiems vaikams rekomenduojama vartoti geležies papildus. 
Tas pats rekomenduotina ir suaugusiems žmonėms, patenkantiems į rizikos grupę. Tiesa, savo sveikatą atidžiau prižiūrintys žmonės ir patys skuba į vaistines pirkti geležies preparatų vos tik atsiranda pirmieji mažakraujystės požymiai. Tai sveikintina iniciatyva, tačiau verta žinoti, kad ne visi geležies papildai vienodai gerai organizmo įsisavinami. Yra atliktas ne vienas tyrimas, įrodantis, jog cheminius geležies preparatus organizmas pasisavina sunkiau, be to, jie gali sukelti įvairaus pobūdžio nepageidaujamą šalutinį poveikį. Todėl neretai mėginimas gydytis šiuo būdu yra mažai efektyvus arba ilgai užtrunka, tačiau tai geriau nei nieko.

Šių problemų visiškai neturi organinės kilmės papildai, vadinamieji hematogenai. Hematogenai jau kelis dešimtmečius Lietuvoje naudojami geležies profilaktikai ir turi užsitarnavę labai solidžią geležies papildų reputaciją. Be to, verta žinoti, jog sintetinių geležies preparatų vartojimas dėl šalutinių poveikių gali būti rizikingas jaunesnio amžiaus žmonėms, tuo tarpu vartojant organinės kilmės geležimi praturtintą hematogeną, tokių atvejų užfiksuota kol kas nebuvo.
Tiesa, pastaruoju metu visuomenėje ir net medicinos pasaulyje apie maistinius papildus įsivyravo įvairiausios nuomonės. Vieni teigia, kad tai puiki pagalbos priemonė vis intensyvėjančio šiuolaikinio gyvenimo ritmo nualintiems organizmams. Kiti antrina, jog maisto papildai, tame tarpe ir hematogenas, nei padeda, nei kenkia ir yra sukurti tik kaip farmacininkų pasipelnymo šaltinis. Kaip gi yra iš tikrųjų?
Viskas priklauso nuo to, kokių medžiagų trūksta kiekvieno žmogaus organizmui. Tais atvejais, kuomet žmogaus mityba yra subalansuota ir geležies trūkumo nėra, žinoma, jog tokie maisto papildai, kaip hematogenas nei pagelbės, nei pakenks. Tačiau kuomet kalbame apie geležies trūkumą ir rizikos grupes, nuvertinti maisto papildų jokiais būdais nevertėtų.

Ką verta žinoti apie hematogenus
Hematogenas – saldus funkcinis preparatas, padedantis atstatyti hemoglobino kiekį kraujyje bei gerinti morfologinę eritrocitų būklę. Pagrindinė veiklioji šio produkto medžiaga – juodasis maistinis albuminas (hemoglobinas), sudarytas iš aminorūgščių, leticino bei dvivalentės geležies. Šis organinis baltymas, išgaunamas iš nedidelio kiekio gyvulių (veršelių, avių ar kiaulių) kraujo, todėl jo gamyba, pagrindinių medžiagų parinkimas bei technologiniai žaliavos apdirbimo procesai yra griežtai reglamentuojami ES produktų gamybos iš gyvulinių medžiagų taikymo direktyvų ir LR teisės aktų.
Be jau minėto maistinio albumino, į hematogeno sudėtį taip pat įeina cukrus, gliukozės sirupas, sutirštintas pienas, vanilinas, askorbo rūgštis ir augaliniai riebalai. Dėka šių produktų hematogenas yra ne tik malonaus skonio, bet ir gausiai praturtintas mineralinėmis medžiagomis, vitaminais, baltymais ir svarbiausia – geležimi.
Hematogenas ypač rekomenduojamas neišnešiotiems vaikams, taip pat vaikams, besiskundžiantiems prastu apetitu ar persirgusiems infekcinėmis ligomis. Kai kuriais atvejais rekomenduojamas nukraujavusiems pacientams. Tuo pačiu tai puikus energijos šaltinis aktyvų gyvenimą gyvenantiems žmonėms.
Kadangi hematogene esanti geležis yra vien organinės kilmės, todėl organizmas ją lengvai pasisavina ir nesukelia jokių pašalinių sintetiniams geležies preparatams būdingų poveikių.

Geležies įsisavinimą ženkliai pagerina vitaminas C ir B, todėl visų rūšių lietuviški hematogenai yra su vitaminu C, o hematogenas su linų sėmenimis praturtintas dar ir B grupės vitaminais.
Hematogenas, kaip geležies papildas yra labai svarbus vaikams ir suaugusiems, kurie patenka į padidėjusios geležies stokos anemijos rizikos grupę – tai augantys vaikai, paaugliai, nėščiosios ir maitinančios moterys, sportuojantys ir aktyvūs žmonės, pagyvenę žmonės.

Dėl padidėjusios kraujo cirkuliacijos, su geležies nepakankamumu dažniausiai susiduria besilaukiančios moterys. Tad preparatus, papildančius organizmą šia medžiaga patartina vartoti ir profilaktiškai. Atlikti tyrimai parodė, jog kas dieną geležies papildus vartojančios besilaukiančios moterys turėjo net 70% mažesnę galimybę susirgti anemija. Be to, tikimybė išnešioti mažesnio svorio ir silpnesnės sveikatos kūdikius sumažėja nuo 10,2% iki 8,4%.
Profilaktinis hematogeno vartojimas naudingas ir vaikams. Geležies poreikis jiems ženkliai padidėja dėl intensyvaus augimo proceso. Vien tik kasdienės mitybos pagalba, pakankamą jos kiekį organizme palaikyti sunku, todėl net 30% vaikų diagnozuojamas geležies trūkumas, kuris negydomas perauga į anemiją (mažakraujystė pripažįstama hemoglobino kiekiui kraujyje nukritus žemiau 120 g/l ribos).

Nustatyta, kad maistinius geležies papildus vartojančių vaikų hemoglobino kiekis kraujyje vidutiniškai pakyla apie 7,4 g/l.
Vis dėlto nereikia pamiršti, kad hematogenas visgi yra maisto papildas ir neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Dienos norma vaikams turėtų būti iki 20-40 gramų (suaugusiajam – 50 gramų). Be to, dėl didelio kiekio lengvai pasisavinamų angliavandenių, hematogeno vartoti nepatartina sergant diabetui ir tromboflebitu ar esant nutukimui.


Atsakyti

Vaizdinė CAPTCHA užduotis