Nesirūpindami darbo telefonų apsauga darbdaviai smarkiai rizikuoja

Jei šį tekstą skaitote savo išmaniojo telefono ekrane ir bent sykį siuntėtės į šį įrenginį abejotiną programėlę, stipriai rizikuojate. Tikėtina, kad kažkas jau žino, kaip internetu pasiekti Jūsų banko sąskaitą. Lygiai taip pat tikėtina, kad kas nors jau išsiuntė Jūsų vardu Jums nežinomo turinio laišką elektroniniu paštu. Laiškas galėjo suklaidinti Jums pažįstamą asmenį, netgi sukelti rimtą pavojų.


Incidentų sparčiai daugėja

Dar sudėtingiau, jei tai yra telefonas, kuriuo naudojatės darbo tikslais, tvarkote svarbius organizacijos reikalus, jungiatės prie įmonės banko sąskaitos. Galbūt koks nors sukčius jau skaito konfidencialius Jūsų įmonės laiškus, naudojasi organizacijos sąskaita ir elektroniniu parašu.
Per 2014 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) ištyrė 9566 incidentus elektroninėje erdvėje. Palyginti su tuo pačiu 2013 metų laikotarpiu (5907 incidentų), incidentų padaugėjo 62 procentais.
Toks incidentų elektroninėje erdvėje augimas atrodo šiurpinantis. Vis dėlto daugelis interneto vartotojų nuo šių pavojų galėjo apsisaugoti, jei būtų žinoję, kaip tai padaryti arba tuo būtų pasirūpinęs jų darbdavys.
„Jei darbdavys leidžia darbuotojams naudotis įmonės informacinių sistemų resursais iš mobiliųjų įrenginių, tai jis turėtų pasirūpinti saugumo priemonėmis bei apibrėžti saugumo politiką, kurią turi vykdyti darbuotojai“, – teigia Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos  (VRRT) Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Ramonas.

Darbdaviai rūpinasi nepakankamai


Jeigu kurio nors darbdavio paklaustume, ar jam rūpi įmonės duomenų apsauga, jis, žinoma, atsakytų teigiamai. Dauguma vadovų nerimauja, kad svarbi jų vadovaujamų organizacijų informacija nenutekėtų. Tačiau tuo viskas ir baigiasi. Šio nerimo fone arba nežinoma, ko griebtis, arba nerandama tam laiko. Labai dažnai darbdavius paguodžia vien mintis, kad „galbūt tai mus aplenks“.

„Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įmonės ir organizacijos savo saugumu internete rūpinasi nepakankamai, dėl to neretai ir kyla vienokios ar kitokios neigiamos pasekmės“, – RRT atstovui antrina ir Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos (NEETV) viršininkas Donatas Mažeika.
D. Mažeika įsitikinęs, kad darbdaviams galėtų pagelbėti informacinių technologijų specialistai. „Patarčiau susirūpinti ne pasyvia, bet proaktyvia tinklų ir informacijos apsauga, investuoti į specialistus, gebančius analizuoti incidentus“, – paklaustas apie darbdavių atsakomybę ir internetinės erdvės saugumo priemones aiškino NEETV viršininkas.

Tas pats išmanusis darbui ir pramogai – rizikinga

Anot IT paslaugų valdymo ir informacijos saugos bendrovės „Synergy Consulting“ vadovo Tyrūno Jokubausko, Lietuvos darbdaviai dar nėra pasirengę išmaniųjų telefonų eroje saugiai organizuoti savo įmonės veiklą. Vos viena iš šimto įmonių mūsų šalyje rimtai susirūpina, kuo rizikuoja, kai darbuotojai darbo reikalus tvarko išmaniaisiais įrenginiais.
Tokie patys pavojai, pasak  „Synergy Consulting“ vadovo, tyko įmonių ir jų darbuotojų, jei pastarieji darbovietei priklausančius išmaniuosius naudoja ir darbo, ir asmeniniais reikalais.
Tuo tarpu išmanieji įrenginiai tampa kasdienybe, jie daugelį žmonių lydi nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, o kai kurie asmenys be jų nebesaugiai jaučiasi netgi naktį. Šiais įrenginiais perduodama ir kaupiama vis daugiau privačios ir darbovietei priskiriamos informacijos.


Daugiau pažangos – daugiau pavojų


Kaip neseniai paskelbė viena stambiausių Lietuvoje ryšio ir telekomunikacijų paslaugų teikėja „Omnitel“, išmaniuosius telefonus turi 37 proc. Lietuvos gyventojų. „Žmonės, jau turintys išmaniuosius telefonus, kur kas aktyviau nei vidutinis šalies gyventojas naudojasi ir kitais išmaniaisiais įrenginiais: 78 proc. iš jų jau turi nešiojamuosius, o 28 proc. – planšetinius kompiuterius“, – sakoma bendrovės pranešime.
„Omnitel“ paskelbtos apklausos duomenimis,  mobiliuoju internetu telefone naudojasi net 40 proc. Lietuvos gyventojų ir daugiau kaip pusė iš jų telefone naršo kasdien, o 24 proc. vartotojų telefoną naudoja kaip darbo įrankį. Didžioji dalis vartotojų internetą telefone naudoja informacijos paieškai ir pramogoms – skaito naujienas, susirašinėja ir bendrauja socialiniuose tinkluose, klausosi muzikos ar žaidžia.
Manoma, kad pasaulyje daugiau nei pusė organizacijų darbuotojų naudojasi išmaniaisiais įrenginiais – šiuos rodiklius pateikia ekspertai. Remiantis Europos Komisijos užsakymu atlikta studija, net 87 proc. lietuvių, išbandžiusių e. valdžios paslaugas, ir toliau jomis naudosis.
„Jeigu darbdaviui rūpi jo įmonės apsauga, jis privalo pasirūpinti ir išmaniųjų įmonės telefonų apsauga“, – patikino „Synergy Consulting“ vadovas T. Jokubauskas.

Daugiau informacijos:
Ieva Girčytė-Ručinskienė
PR Service
projektų vadovė
mob. tel. 8 686 83889
ieva@prservice.lt