Įrašo "Extra Credits: Paskatų galia" reprezentacinis paveikslėlis

Dažnai politikai ir kiti didieji pasaulio „judintojai“ priima tiesmukus, grubius sprendimus. Dažnai tokius sprendimus lydi netikėtos pasekmės.

Pavyzdžiui, visi gerai žinome, kad degalais varomos mašinos teršia aplinką išmesdamos anglies dvideginį į atmosferą, o elektra varomos mašinos anglies dvideginio neišmeta. Logiška būtų skatinti žmones pirkti ir naudoti elektra varomas mašinas. Bet kai kuriose valstybėse tai nepadeda sumažinti taršos. Kodėl? Todėl, kad elektra yra gaunama deginant iškastinį kurą. Padidėjus elektros vartojimui, tenka sudeginti daugiau iškastinio kuro. Tarša tiesiog persikelia iš vieno sektoriaus į kitą, bet nedingsta savaime.

Meksiko miesto valdžia sugalvojo genialų būdą kaip kitaip kovoti su automobiline tarša – priėmė įstatymą draudžiantį tam tikrą dieną vairuoti mašiną, kurios registracijos numeriai baigiasi tam tikru skaičiumi (pvz., antradienį negalima būtų važiuoti mašinomis, kurių numeris baigiasi 3 arba 5). Tarša turėjo sumažėti maždaug 1/7 (nes mašiną gali vairuoti 6 dienas iš 7), bet ji padidėjo. Kodėl? Nes žmonės pradėjo pirkti pigias nusenusias mašinas, kurias vairavo tą dieną, kai negalėjo vairuoti savo „pagrindinės“ mašinos.

Šias problemas galima būtų numatyti panaudojant… kompiuterinius žaidimus! Stebint kaip žmonės žaidžia juos. Stebint kaip jie reaguoja į išoriškai kuriams paskatas.

Kviečiame žiūrėti Extra Credits video įrašas šia tema.

Įrašo "Bandos imunitetas" reprezentacinis paveikslėlis

Iš vakarų į Lietuvą atkeliavo įdomi ir potencialiai labai žalinga mada – neskiepyti savo vaikų. Internete „apsiskaitę“ tėvai randa įdomių „tiesų,“ kurios lyg ir įrodo, kad vakcinos ir skiepai yra žalingi ir netgi pavojingi. Jų trumpas pasiskaitymas internete kažkodėl vienu mostu nubraukia šimtus metų skaičiuojantį medicinos mokslo progresą.

Nors Rizikos fizikos tematika labiau liečia ekonominius klausimus, bet naudojami įrankiai gali būti ypatingai naudingi suprantant užkrečiamų ligų plėtros stabdymo mechanizmus. Šiuolaikinėje literatūroje dažniausiai nagrinėjami sudėtingi tinklų teorijos modeliai, kurie leidžia išbandyti įvairiais vakcinavimo strategijas. Bet mūsų tikslas šiam tekste yra paprastesnis – parodyti, kad vakcinavimas yra puiki papildoma apsauga. Tad mes naudosime gana paprastą agentų modelį. Skaityti „Bandos imunitetas“ toliau

Simon Anholt ilgą laiko patarinėjo valstybių vadovams kaip pagerinti ekonominius, politinius ir kultūrinius ryšius su kitomis valstybėmis. Šiuo metu jis vadovauja įdomiai iniciatyvai – didžiųjų duomenų pagalba sudaromam gerų valstybių reitingui. Šneka eina ne apie moralinį gėrį ar situaciją tų valstybių viduje, bet apie tai kiek naudos pasauliui sukuria kiekviena valstybė. Žiūrėkite Simon Anholt kalbą įrašytą TED.

O taip pat užmeskite akį į gerų valstybių indeksą.

Įrašo "Kodėl žmonės yra labiau linkę lošti loterijose, kurias laimėti yra mažiau vilties?" reprezentacinis paveikslėlis

Šių metų pradžioje didžiausia JAV loterija Powerball sumažino tikimybę laimėti pagrindinę prizą iki 1 iš 300 milijonų. Tai buvo padaryta su tikslu privilioti daugiau lošėjų ir padidinti loterijos pelningumą. Žinodamas sumažėjusią tikimybę racionalus žmogus, visgi, turėtų elgtis priešingai – mažiau lošti. Tačiau ar taip elgtųsi realus žmogus?

Pagrindinis tokio tipo loterijų kabliukas slypi tame, kad pagrindinis prizas yra kaupiamas (didesnė ar mažesnė pagrindinio prizo dalis keliauja į kitą savaitę) tol kol kas nors jį laimi. Taigi mažesnė tikimybė laimėti pagrindinį prizą (vieno konkretaus žaidimo metu) lems didesnius pagrindinius prizus. Tiesiog pagrindiniai prizai ilgiau išliks nelaimėti, tad turės daugiau laiko „užaugti.“ Kuo didesnis prizas „užaugs,“ tuo daugiau žmonių norės įsitraukti į loteriją ir jį laimėti. Atitinkamai turėtų augti loterijos organizatorių pelnas.

Toks sprendimas yra gana neintuityvus, bet veikiausiai bus veiksmingas.

Platesnę diskusiją rasite Extra Credits vaizdo įraše ir Wired tinklaraštyje.