Agentų modeliai

Dalis konfliktų ir konkurencijos fizikos nagrinėjamų sistemų yra labai sudėtingos ir jų spręsti tradiciniu fizikams – redukciniu – būdu negalima. Taip yra todėl, kad paprastinant sistemą prarandama esminė informacija, kuri slypi ne atskirose sistemos elementuose, o jų sąveikoje. Daugeliui teko susidurti su viena jų – žmogaus kūnu. Juk išpjovę širdį ar panagrinėję kepenis mes nesuprasime kaip veikia žmogus! Norint perprasti šią problemą reikia suprasti ne tik kaip veikia visi žmogaus kūne esantys organai, bet kartu ir išnagrinėti jų tarpusavio sąveiką.

Žmogaus kūnas, visgi, yra kartu puikus ir kartu nevisai tinkamas tokios sudėtingos sistemos pavyzdys. Taip yra todėl, kad kiekvienas žmogaus kūno organas veikia savaip ir atlieka tik jam būdingas funkcijas. Tuo tarpu, pavyzdžiui, finansų rinkos „žaidėjai“ atlieka beveik identiškas funkcijas – jie dalyvauja tame pačiame prekių ir pinigų apsikeitimo procese. Taigi iš pirmo žvilgsnio jie atrodo vienodi. Tad visai tikėtina, kad pagrindinės finansų rinkos laiko eilučių savybės ir slypi daugelio savarankiškai sprendimus priimančių, šiek tiek skirtingų, bet iš esmės panašių, individų (agentų) sąveikoje!

Taigi šiame svetainės skyriuje mes pateiksime agentų modelių pavyzdžių, kurių pagalba sieksime pademonstruoti, kad labai paprastų agentų sąveika gali sąlygoti sudėtingą sistemos evoliuciją.

Įrašo "Plojimų atsistojus modelis" reprezentacinis paveikslėlis

Senai jau Rizikos fizikoje neaptarėme naujų interaktyvių modelių. Šį kartą grįžtu prie jau anksčiau linksniuotos problemos – plojimų po spektaklio. Po spektaklio kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti ar ploti atsistojus ar likti sėdėti. Bet ką jeigu pasirinkimas nėra laisvas? Žmogus juk sociali būtybė. Šis scenarijus buvo patyrinėtas Miller ir Page darbe [1], kuriame pasiūlytą elementarų agentų modelį šiame tekste trumpai ir pristatysime. Skaityti „Plojimų atsistojus modelis“ toliau

Įrašo "Extra Credits: Paskatų galia" reprezentacinis paveikslėlis

Dažnai politikai ir kiti didieji pasaulio „judintojai“ priima tiesmukus, grubius sprendimus. Dažnai tokius sprendimus lydi netikėtos pasekmės.

Pavyzdžiui, visi gerai žinome, kad degalais varomos mašinos teršia aplinką išmesdamos anglies dvideginį į atmosferą, o elektra varomos mašinos anglies dvideginio neišmeta. Logiška būtų skatinti žmones pirkti ir naudoti elektra varomas mašinas. Bet kai kuriose valstybėse tai nepadeda sumažinti taršos. Kodėl? Todėl, kad elektra yra gaunama deginant iškastinį kurą. Padidėjus elektros vartojimui, tenka sudeginti daugiau iškastinio kuro. Tarša tiesiog persikelia iš vieno sektoriaus į kitą, bet nedingsta savaime.

Meksiko miesto valdžia sugalvojo genialų būdą kaip kitaip kovoti su automobiline tarša – priėmė įstatymą draudžiantį tam tikrą dieną vairuoti mašiną, kurios registracijos numeriai baigiasi tam tikru skaičiumi (pvz., antradienį negalima būtų važiuoti mašinomis, kurių numeris baigiasi 3 arba 5). Tarša turėjo sumažėti maždaug 1/7 (nes mašiną gali vairuoti 6 dienas iš 7), bet ji padidėjo. Kodėl? Nes žmonės pradėjo pirkti pigias nusenusias mašinas, kurias vairavo tą dieną, kai negalėjo vairuoti savo „pagrindinės“ mašinos.

Šias problemas galima būtų numatyti panaudojant… kompiuterinius žaidimus! Stebint kaip žmonės žaidžia juos. Stebint kaip jie reaguoja į išoriškai kuriams paskatas.

Kviečiame žiūrėti Extra Credits video įrašas šia tema.

Įrašo "Bandos imunitetas" reprezentacinis paveikslėlis

Iš vakarų į Lietuvą atkeliavo įdomi ir potencialiai labai žalinga mada – neskiepyti savo vaikų. Internete „apsiskaitę“ tėvai randa įdomių „tiesų,“ kurios lyg ir įrodo, kad vakcinos ir skiepai yra žalingi ir netgi pavojingi. Jų trumpas pasiskaitymas internete kažkodėl vienu mostu nubraukia šimtus metų skaičiuojantį medicinos mokslo progresą.

Nors Rizikos fizikos tematika labiau liečia ekonominius klausimus, bet naudojami įrankiai gali būti ypatingai naudingi suprantant užkrečiamų ligų plėtros stabdymo mechanizmus. Šiuolaikinėje literatūroje dažniausiai nagrinėjami sudėtingi tinklų teorijos modeliai, kurie leidžia išbandyti įvairiais vakcinavimo strategijas. Bet mūsų tikslas šiam tekste yra paprastesnis – parodyti, kad vakcinavimas yra puiki papildoma apsauga. Tad mes naudosime gana paprastą agentų modelį. Skaityti „Bandos imunitetas“ toliau

Įrašo "Mažumos žaidimas" reprezentacinis paveikslėlis

Homo economicus (lot. ekonomikos žmogus) yra patogi idėja padedanti supaprastinti daugelį ekonominių uždavinių, bet ši idėja dažnai gali nuvesti ir klystkeliais. Mažumos žaidimas yra vienas labai paprastas ir stilizuotas pavyzdys kada homo economicus idėja visiškai niekuo negali padėti.

Įsivaizduokime – kiekvieną vakarą grįždami iš darbo galite užsukti į barą arba keliauti tiesiai namo. Namie, prie televizoriaus, visada bus pakankamai malonu praleisti laiką, bet bare gali būti dar smagiau. Tačiau baras nėra guminis jame gali patogiai tilpti tik ribotas klientų skaičius. Paprastumo dėlei tarkime, kad jame gali tilpti kiek mažiau nei pusė jūsų kolegų – kurie lygiai kaip jūs galvoja kur vakare keliauti: tiesiai namo ar į barą? Taigi jūsų tikslas, šio žaidimo kontekste, pasirinkti tą variantą, kuris yra mažiau populiarus tarp jūsų kolegų. Skaityti „Mažumos žaidimas“ toliau

Įrašo "ncase.me: Daugiakampių alegorija" reprezentacinis paveikslėlis

Tęsdami Šelingo modelio temą siūlome susipažinti su anglišku Vi Hart ir Nick Case tekstu. Pastarasis parašytas labai populiariai ir akcentuoja šiuolaikinės visuomenės problemas. Jame taip pat rasite keletą interaktyvių pratimų-programėlių.

Kviečiame susipažinti su „Parable of the polygons“ »

Nick Case turi paskelbęs ir daugiau smagių interaktyvių įrankių su kuriais gali būti labai smagu susipažinti »

Šį vakarą, 22 valandą, per LRT Kultūrą ragaukite Mokslo sriubos su Rizikos fizikos prieskoniu.

Spustelėkite, kad pamatytumėte anonsą.
Spustelėkite paveiksliuką, kad pamatytumėte laidos anonsą.

Jeigu nespėjote pamatyti laidos, sekite Mokslo Sriubos youtube kanalą. Artimiausiu metu jame pasirodys laidos įrašas. Nuorodą į šį įrašą, žinoma, įkelsime ir į Rizikos fiziką.