Skip to content

Pagrindinė tema: Ekonomika

Ekonomika, tai socialinis mokslas nagrinėjantis procesus vykstančius sistemose patiriančiose išteklių baigtinumą. Ekonomika tiria kaip įvairūs tokių sistemų veikėjai (asmenys, įmonės ir pan.) priima savo sprendimus siekdami gauti naudos ar patenkinti savo poreikius.

LMT: Kvietimas studentų 2013 m. vasaros mokslinės praktikos vietoms užimti

svietimas

Iki šių metų gegužės 9 d. galima teikti paraiškas vasaros mokslinės praktikos vietai užimti. Rizikos fizikos svetainės autoriai, dr. (HP) Vygintas Gontis ir doktorantas Aleksejus Kononovičius, studentams siūlo dvi temas, kurios yra artimos šioms Rizikos fizikoje aprašytoms temoms:

Daugiau informacijos Lietuvos mokslų tarybos svetainės kvietimų skiltyje (konkretų kvietimą žiūrėti čia) ir projekto „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“ portale (žr. čia).

Sankt Peterburgo paradoksas

st-petersburg

1738 metais Danielius Bernulis, tas pats kuris fizikų tarpe yra žinomas dėl skysčių ir dujų dinamikos nagrinėjimo, „Sankt Peterburgo Imperatoriškosios mokslo akademijos komentaruose“ aprašė paradoksalų uždavinį-žaidimą. Žaidimo esmė yra tokia – vedėjas mėto monetą tol kol pirmąjį kartą atvirs herbas, po kiekvieno metimo jis žaidėjui sumoka 644a303ef1ed29226170fd94ca06c969 T 000000 0 inline Sankt Peterburgo paradoksas interactive models economics general models  žaidimų teorija (kur 7b8b965ad4bca0e41ab51de7b31363a1 T 000000 0 inline Sankt Peterburgo paradoksas interactive models economics general models  žaidimų teorija yra metimo numeris) sutartų pinigų. Klausimas susijęs su žaidimui, taigi mūsų uždavinys, skambėtų taip – kokia optimali žaidimo „kaina“? T.y. kiek pinigų vedėjas turėtų prašyti iš žaidėjo už žaidimą, kad pastarasis neatsisakytų žaisti, bet kad ir pats vedėjas neturėtų nepateisinamų nuostolių. Skaityti „Sankt Peterburgo paradoksas“ toliau »

V. Gontis, A. Kononovicius: Baltijos valstybių ekonominio augimo fenomenas

Santykinio nominalaus BVP kreivės 1990-2011 metų periode. Visų šalių BVP normuotas 1995 metų atžvilgiu.

Nors visos valstybės ir tarptautinės organizacijos skiria labai daug dėmesio Bendrojo vidaus produkto (BVP) statistikai, šalių ekonominio augimo tarpusavio palyginimas išlieka pakankamai keblus uždavinys. Ekonomistai ir statistikai operuoja labai įvairiais BVP rodiklio perskaičiavimais atsižvelgiant į infliaciją (kainų augimą), gyventojų skaičiaus kitimą, valiutų kursų pasikeitimus ir kt. Lyginami ne tik absoliutūs BVP įverčiai, apskaičiuoti vieninga valiuta, bet ir jų pokyčiai per metus ar per ketvirtį. Čia mes norime pasiūlyti šalių BVP lyginimo metodą, kurio tikslas yra įvertinti jų indėlio į Pasaulio ar regiono ekonomiką pokyčius ir tuo pačiu nustatyti ekonominės konvergencijos tempus. Šiuo tikslu pasirenkame BVP įvertinimą viena bendra valiuta (šiuo atveju JAV doleriais), suskaičiuotą einamųjų metų kainomis ir naudojant einamųjų metų šalies valiutos keitimo kursą su JAV doleriu. Kad būtų galima lyginti skirtingo dydžio valstybes, toks BVP perskaičiuojamas vienam tos šalies gyventojui. Šiuos duomenis beveik visoms pasaulio valstybėms ir atskiriems regionams paimame iš Pasaulio banko duomenų bazės, kur jie yra laisvai prieinami visiems vartotojams. Skaityti „V. Gontis, A. Kononovicius: Baltijos valstybių ekonominio augimo fenomenas“ toliau »

FuturICT: bekuriant mūsų sudėtingo pasaulio modelį

futurict

Aktyviausiai FuturICT projekto rengime besireiškiantys mokslininkai sukompiliavo savo idėjas į keletą labai įdomių straipsnių, kuriuose aptariama šiuolaikinė sudėtingų socialinių sistemų tyrimų problematika. Šiems straipsniai buvo skirtas atskiras „The European Physical Journal Special Topics“ žurnalo numeris. Dauguma šių darbų yra laisvai prieinami, tad kviečiame su jais susipažinti.

Skaityti šį EPJ žurnalo numerį »

Lietuvos vartai į FuturICT projektą »

Vygintas Gontis: Ekonofizika – pastangos naujai pažvelgti į socialinius mokslus

Gontis_MKS_01

Kadangi Lietuvoje nėra daug mokslininkų, dirbančių naujoje tarpdisciplinėje tyrimų srityje vadinamoje ekonofizika, jaučiame pareigą bent trumpai, remiantis užsienio mokslininkų darbais, aptarti šių tyrimų tendencijas ir kylančias problemas. Nors ekonofizika pažodžiui reiškia fizikos metodų, daugiausia statistinės fizikos, taikymus ekonomikoje, pagrindinis jos dėmesys tenka finansų mokslui, o sparti tyrimų plėtra verčia naudoti šį terminą plačiau ir apima statistinės fizikos taikymus daugelyje socialinių mokslų. Reikia pripažinti, kad lygiagrečiai galima sutikti ir kitus terminus, pavyzdžiui, Sociofizika, Rizikos fizika ir kt., kurie yra naudojami pakankamai dažnai ir žymia dalimi persidengia su ekonofizika. Tačiau šios mintys yra skirtos ne terminų aptarimui. Mes norime supažindinti skaitytojus su idėjų ir tyrimo metodų sankirtoje kylančiomis problemomis ir jų interpretacijomis. Skaityti „Vygintas Gontis: Ekonofizika – pastangos naujai pažvelgti į socialinius mokslus“ toliau »

Eksperimentinė biologija apie socialinę nelygybę

„Čikagos universiteto“ mokyklos ekonomistai teigia, kad nedarbas yra laisvas individo pasirinkimas. O ką apie tai galvoja kapucinas? Skaityti „Eksperimentinė biologija apie socialinę nelygybę“ toliau »

Aleksejus Kononovičius: Ką Basso difuzijos modelis gali pasakyti apie piratavimą?

piracy

Paskutiniu metu Lietuvos ir pasaulio viešojoje erdvėje labai daug buvo šnekėta apie anti-piratavimo priemones ir jų proporcingumą. JAV buvo apsvarstyti SOPA ir PIPA, o ES narės viena po kitos reiškė norą ratifikuoti ACTA. Viešojoje erdvėje kilo šioks toks disputas, kurio metu išgirdome tiek ACTA liaupsinančių tiek ją peikiančių žodžių. Skaityti „Aleksejus Kononovičius: Ką Basso difuzijos modelis gali pasakyti apie piratavimą?“ toliau »

IARIA publikacija apžvelgianti įvairiausias mūsų darbų kryptis

iaria

Praeitais metais jau esame rašę, kad darbas Rizikos fizikos kontekste suteikia įvairių įžvalgų į įvairiausias sudėtingas sistemas. Minėtasis straipsnis, 1, kuriame apžvelgėme Rizikos fizikos platformą ir joje pristatytus finansų ir rinkodaros modelius sulaukė daug teigiamų atsiliepimų ir net buvo apdovanotas kaip vienas geriausių 2011 metų IARIA atspausdintų straipsnių. Skaityti „IARIA publikacija apžvelgianti įvairiausias mūsų darbų kryptis“ toliau »

Startuoja NESS projektas

ness

Dalis žinomo ekonofizikų portalo „EconoPhysics Forum“ komandos prisideda prie naujo Europos Sąjungos financuojamo projekto „Non-Equilibrium Social Science“ (lt. Nepusiausvyrieji socialiniai mokslai; NESS). Šio projekto tikslas yra padėti socialiniams mokslams tvirtai įžengti į XXI amžių. Pagrindinis šio projekto komandos susidomėjimo objektas yra ekonomika, bet yra pažadų nepamiršti ir kitų socialinių mokslų, nes NESS siekia tapti tikru transdisciplininiu (ang. transdisciplinary) projektu.

Visi norintys yra kviečiami užsisakyti NESS naujienlaiškį (tą galima padaryti nukreipus naršyklę šiuo adresu: http://www.nessnet.eu/dadamail/mail.cgi/list/ness/). Naujienlaiškis bus siunčiamas anglų kalba kartą per mėnesį (apie dvidešimtą kiekvieno mėnesio dieną). Jei naujienlaiškis jums nepatiks, jo galima bus lengvai atsisakyti. Skaityti „Startuoja NESS projektas“ toliau »

Aleksejus Kononovičius: Įspūdžiai iš tarpdiscipliniškumo konferencijos

kononovicius

Praėjusią savaitę, sausio 26 ir 27 dienomis, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga surengė konferenciją „Tarpdiscipliniškumas: Kaip priversti Jį veikti“. Konferencijoje pasisakė žinomi užsienio ir Lietuvos mokslininkai, kurie yra susiję su tarpdisciplininiais projektais ar tiria mokslininkų komunikavimą ir bendradarbiavimą. Konferencijos metu pranešėjai pasidalino savo sėkmės istorijomis ir padėjo idėjinius pagrindus tarpdiscipliniškumo supratimui.

Dirbant Rizikos fizikos kontekste būtent idėjinis tarpdiscipliniškumo supratimas man buvo svarbiausias. Ta proga šiame tekste su jumis pasidalinsiu įdomiomis pranešėjų iškeltomis mintims. Visgi pagrindinė man patikusi mintis buvo ta, kad svarbiu turėtų tapti pats objektas, o ne jį globojanti mokslo šaka („Embrace the object not the field“ K. Kirtiklio J. R. Beniger minties 1 perfrazavimas). Skaityti „Aleksejus Kononovičius: Įspūdžiai iš tarpdiscipliniškumo konferencijos“ toliau »