Ekonomika

Ekonomika, tai socialinis mokslas nagrinėjantis procesus vykstančius sistemose patiriančiose išteklių baigtinumą. Ekonomika tiria kaip įvairūs tokių sistemų veikėjai (asmenys, įmonės ir pan.) priima savo sprendimus siekdami gauti naudos ar patenkinti savo poreikius.

Kompiuteriniuose žaidimuose žaidėjų valdomi herojai vykdo kvestus, žudo monstrus ir taip uždirba pinigus, kuriuos vėliau išleidžia įrangos tobulinimui ar tiesiog maloniems niekučiams (nuosavas namas, gyvūnas ir pan.). Tačiau šioje „mechanikoje“ slypi problema – pinigai yra sukuriami iš niekur. Tie pinigai, kuriuos turėjo goblinų gentis niekada nesisuko žaidimo ekonomikoje. Tas pats NPC (ne žaidėjo personažas) tą pačią užduotį MMO žaidime siūlys kiekvienam žaidėjui kas kartą sumokėdamas sumą, kurią pasirinko žaidėjai. Šiuo atveju gal kiek mažiau akivaizdu, bet šie pinigai niekada iš tikrųjų nesisuko žaidimo ekonomikoje. Toks užduočių vykdymas, monstrų medžiojimas sukuria pinigus iš niekur. Kai žaidėjas yra vienas, tai nėra didelė bėda, bet kai žaidėjų tūkstančiai, tai gali atsirasti hyperinfliacija. Apie tai kas tai yra ir kaip su tuo kovoja žaidimų kūrėjai kviečiame pasižiūrėti Extra Credits vaizdo įraše.

Vargu ar dažnas susimasto kokią prasmę turi skaičiukai rodomi atsidarius elektroninę bankininkystę. Vargu ar kyla klausimų vedant kortelės PIN kodą. Viskas atrodo paprasta ir akivaizdu. Atrodo, kad taip buvo per amžius. Bet iš tiesų žmonija žingsniavo ilgu ir painiu keliu, kol atkeliavo iki dabartinio pinigų suvokimo. Tikėtina, kad šis kelias dar nebaigtas, mat pastaruoju metu po truputį žengiame naują žingsnį – vertiname ne banknotus (kaip tą darė mūsų tėvai ir seneliai), bet plastikines korteles, kuriuose saugomi elektroniniai pinigai.

Kviečiame pasižiūrėti Extra Credits komandos darbą vaizdo pasakojimus apie popierinių pinigų istoriją. Žemiau pateikiame nuorodą į pirmąjį vaizdo pasakojimą šia tema.

Įrašo "Extra Credits: Paskatų galia" reprezentacinis paveikslėlis

Dažnai politikai ir kiti didieji pasaulio „judintojai“ priima tiesmukus, grubius sprendimus. Dažnai tokius sprendimus lydi netikėtos pasekmės.

Pavyzdžiui, visi gerai žinome, kad degalais varomos mašinos teršia aplinką išmesdamos anglies dvideginį į atmosferą, o elektra varomos mašinos anglies dvideginio neišmeta. Logiška būtų skatinti žmones pirkti ir naudoti elektra varomas mašinas. Bet kai kuriose valstybėse tai nepadeda sumažinti taršos. Kodėl? Todėl, kad elektra yra gaunama deginant iškastinį kurą. Padidėjus elektros vartojimui, tenka sudeginti daugiau iškastinio kuro. Tarša tiesiog persikelia iš vieno sektoriaus į kitą, bet nedingsta savaime.

Meksiko miesto valdžia sugalvojo genialų būdą kaip kitaip kovoti su automobiline tarša – priėmė įstatymą draudžiantį tam tikrą dieną vairuoti mašiną, kurios registracijos numeriai baigiasi tam tikru skaičiumi (pvz., antradienį negalima būtų važiuoti mašinomis, kurių numeris baigiasi 3 arba 5). Tarša turėjo sumažėti maždaug 1/7 (nes mašiną gali vairuoti 6 dienas iš 7), bet ji padidėjo. Kodėl? Nes žmonės pradėjo pirkti pigias nusenusias mašinas, kurias vairavo tą dieną, kai negalėjo vairuoti savo „pagrindinės“ mašinos.

Šias problemas galima būtų numatyti panaudojant… kompiuterinius žaidimus! Stebint kaip žmonės žaidžia juos. Stebint kaip jie reaguoja į išoriškai kuriams paskatas.

Kviečiame žiūrėti Extra Credits video įrašas šia tema.

Simon Anholt ilgą laiko patarinėjo valstybių vadovams kaip pagerinti ekonominius, politinius ir kultūrinius ryšius su kitomis valstybėmis. Šiuo metu jis vadovauja įdomiai iniciatyvai – didžiųjų duomenų pagalba sudaromam gerų valstybių reitingui. Šneka eina ne apie moralinį gėrį ar situaciją tų valstybių viduje, bet apie tai kiek naudos pasauliui sukuria kiekviena valstybė. Žiūrėkite Simon Anholt kalbą įrašytą TED.

O taip pat užmeskite akį į gerų valstybių indeksą.

Šį vakarą, 22 valandą, per LRT Kultūrą ragaukite Mokslo sriubos su Rizikos fizikos prieskoniu.

Spustelėkite, kad pamatytumėte anonsą.
Spustelėkite paveiksliuką, kad pamatytumėte laidos anonsą.

Jeigu nespėjote pamatyti laidos, sekite Mokslo Sriubos youtube kanalą. Artimiausiu metu jame pasirodys laidos įrašas. Nuorodą į šį įrašą, žinoma, įkelsime ir į Rizikos fiziką.