Interaktyvūs modeliai

Rizikos fizikoje skelbiame daug ir įvairių tekstų, su dalimi jų skelbiame ir interaktyvius modelius, kurie įgalina mūsų skaitytojus susipažinti ir patyrinėti skelbiamus mokslinius rezultatus tiesiogiai.

Įrašo "Plojimų atsistojus modelis" reprezentacinis paveikslėlis

Senai jau Rizikos fizikoje neaptarėme naujų interaktyvių modelių. Šį kartą grįžtu prie jau anksčiau linksniuotos problemos – plojimų po spektaklio. Po spektaklio kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti ar ploti atsistojus ar likti sėdėti. Bet ką jeigu pasirinkimas nėra laisvas? Žmogus juk sociali būtybė. Šis scenarijus buvo patyrinėtas Miller ir Page darbe [1], kuriame pasiūlytą elementarų agentų modelį šiame tekste trumpai ir pristatysime. Skaityti „Plojimų atsistojus modelis“ toliau

Įrašo "Bandos imunitetas" reprezentacinis paveikslėlis

Iš vakarų į Lietuvą atkeliavo įdomi ir potencialiai labai žalinga mada – neskiepyti savo vaikų. Internete „apsiskaitę“ tėvai randa įdomių „tiesų,“ kurios lyg ir įrodo, kad vakcinos ir skiepai yra žalingi ir netgi pavojingi. Jų trumpas pasiskaitymas internete kažkodėl vienu mostu nubraukia šimtus metų skaičiuojantį medicinos mokslo progresą.

Nors Rizikos fizikos tematika labiau liečia ekonominius klausimus, bet naudojami įrankiai gali būti ypatingai naudingi suprantant užkrečiamų ligų plėtros stabdymo mechanizmus. Šiuolaikinėje literatūroje dažniausiai nagrinėjami sudėtingi tinklų teorijos modeliai, kurie leidžia išbandyti įvairiais vakcinavimo strategijas. Bet mūsų tikslas šiam tekste yra paprastesnis – parodyti, kad vakcinavimas yra puiki papildoma apsauga. Tad mes naudosime gana paprastą agentų modelį. Skaityti „Bandos imunitetas“ toliau

Įrašo "Mažumos žaidimas" reprezentacinis paveikslėlis

Homo economicus (lot. ekonomikos žmogus) yra patogi idėja padedanti supaprastinti daugelį ekonominių uždavinių, bet ši idėja dažnai gali nuvesti ir klystkeliais. Mažumos žaidimas yra vienas labai paprastas ir stilizuotas pavyzdys kada homo economicus idėja visiškai niekuo negali padėti.

Įsivaizduokime – kiekvieną vakarą grįždami iš darbo galite užsukti į barą arba keliauti tiesiai namo. Namie, prie televizoriaus, visada bus pakankamai malonu praleisti laiką, bet bare gali būti dar smagiau. Tačiau baras nėra guminis jame gali patogiai tilpti tik ribotas klientų skaičius. Paprastumo dėlei tarkime, kad jame gali tilpti kiek mažiau nei pusė jūsų kolegų – kurie lygiai kaip jūs galvoja kur vakare keliauti: tiesiai namo ar į barą? Taigi jūsų tikslas, šio žaidimo kontekste, pasirinkti tą variantą, kuris yra mažiau populiarus tarp jūsų kolegų. Skaityti „Mažumos žaidimas“ toliau

Įrašo "Dinaminis koreliuotų sukinių modelis" reprezentacinis paveikslėlis

Anksčiau esame rašę apie mūsų kolegos, Juliaus Rusecko, pasiūlytą elementarų modelį, kuris atkuria q-Gauso pasiskirstymą. Neseniai sugalvojome kaip į šį modelį įtraukti dinamiką [1]. Šiame tekste trumpai pristatysime patobulintą šio modelio versiją ir atkartosime dalį neseniai sukurpto straipsnio juodraščio turinio.

Priminsime, kad koreliuotų sukinių modelis aprašo galimas stacionarias sukinių grandinėlės konfigūracijas. Šiame modelyje grandinėlės konfigūracijos yra ypatingos tuo, kad gretimi sukiniai dažniausiai žiūri viena kryptimi ir yra tik ribotas atvejų skaičius \( d-1 \) (šiame tekste \( d \) prasmė yra pakitusi, tad būkite atidūs), kai gretimi sukiniai žiūri priešingomis kryptimis. Skaityti „Dinaminis koreliuotų sukinių modelis“ toliau

Įrašo "Netvarkaus magneto modelis" reprezentacinis paveikslėlis

Anksčiau Rizikos fizikoje jau esame rašę apie Izingo modelį, kuris yra vienas kertinių statistinės fizikos modelių ir aprašo feromagnetikus. Mums Izingo modelis yra ypatingai įdomus, nes jis dažnai taikomas socialinių sistemų modeliavime. Vienas tokių pavyzdžių yra anksčiau aprašytasis Bornholdto modelis.

Šį kartą mes dėmesį skirsime Izingo modelio modifikacijai, kuria aprašomi netvarkūs magnetai. Angliškoje literatūroje vietoje mūsų pasirinkto „netvarkių magnetų“ termino yra vartojamas „sukinių stiklo“ (angl. spin glass) terminas. Šiame tekste mes trumpai aptarsime kuo ypatingi šie magnetai, bei pasiūlysime išbandyti interaktyvią HTML5 programėlę. Skaityti „Netvarkaus magneto modelis“ toliau

Įrašo "„Rinkėjo“ modelis" reprezentacinis paveikslėlis

1973 metais du britų mokslininkai pasiūlė elementarų rūšių konflikto modelį, kurio generuojami rezultatai labai priklausė nuo topologijos matiškumo [1]. Vienmačiu atveju viena rūšis visada nugalėdavo, o dvimačiu rezultatas jau nebuvo toks aiškus. Per sekančius kelis dešimtmečius šis modelis atrodo taikymų sociologijoje ir tapo žinomas kaip „rinkėjo“ modelis (angl. voter model). Šiame tekste supažindinsime jus su elementariausia šio modelio versija. Skaityti „„Rinkėjo“ modelis“ toliau

Įrašo "Šelingo segregacijos modelis" reprezentacinis paveikslėlis

Apie 1970 metus JAV ekonomistas Tomas Šelingas (Tom Schelling) publikavo kelis gerai cituojamus straipsnius, kuriuose bandė paaiškinti ryškią rasinę segregaciją didžiuosiuose JAV miestuose [1]. Jis domėjosi kaip gali atsirasti ištisi gyvenamieji rajonai, kuriuose gyvena pagrinde vienos rasės atstovai. Ji domino ar tokį kolektyvinį elgesį gali sąlygoti vyraujantis rasinis priešiškumas ar panašus rezultatas gali kilti ir labiau tolerantiškoje visuomenėje. Skaityti „Šelingo segregacijos modelis“ toliau