Interaktyvūs modeliai

Rizikos fizikoje skelbiame daug ir įvairių tekstų, su dalimi jų skelbiame ir interaktyvius modelius, kurie įgalina mūsų skaitytojus susipažinti ir patyrinėti skelbiamus mokslinius rezultatus tiesiogiai.

Įrašo "Epstein’o riaušių modelis" reprezentacinis paveikslėlis

Prieš tai aptartas Granovetter’io slenksčių modelis yra tik vienas iš itin paprastų kolektyvinio veiksmo modelių. Šį kartą pratęsime Granovetter’io slenksčių modelio temą kiek sudėtingesniu riaušių modeliu – Epstein pasiūlytu 2002 metais [1]. Šis modelis yra įdomus tuo, kad jis yra dinamiškas modelis atkuriantis pasikartojančius ir vis nuslopstančius smurto protrūkius. Nesename britų matematikų darbe [2] buvo parodyta, kad modifikuota šio modelio versija neblogai numato 2013 metų Londono riaušių ir po jo sekusių marodierių išpuolių intensyvumą. Skaityti „Epstein’o riaušių modelis“ toliau

Įrašo "Granovetter’io slenksčių modelis" reprezentacinis paveikslėlis

Rizikos fizikoje pristatome dar vieną kolektyvinio veiksmo modelį. Prieš dvi savaites nagrinėjome plojimų atsistojus modelį, o ankstesniais metais nemažai rašėme apie „užkrečiamos nuomonės“ Kirmano ir Basso modelius, bei jų tarpusavio panašumus. Dar vienas panašus klasikinis modelis, kurį pristatysime šiame tekste, nagrinėja žmonių polinkį prisidėti prie masinio politinio veiksmo. Šiame tekste nagrinėsime Mark’o Granovetter’io pasiūlytą slenksčių (angl. threshold) modelį. Skaityti „Granovetter’io slenksčių modelis“ toliau

Įrašo "Plojimų atsistojus modelis" reprezentacinis paveikslėlis

Senai jau Rizikos fizikoje neaptarėme naujų interaktyvių modelių. Šį kartą grįžtu prie jau anksčiau linksniuotos problemos – plojimų po spektaklio. Po spektaklio kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti ar ploti atsistojus ar likti sėdėti. Bet ką jeigu pasirinkimas nėra laisvas? Žmogus juk sociali būtybė. Šis scenarijus buvo patyrinėtas Miller ir Page darbe [1], kuriame pasiūlytą elementarų agentų modelį šiame tekste trumpai ir pristatysime. Skaityti „Plojimų atsistojus modelis“ toliau

Įrašo "Bandos imunitetas" reprezentacinis paveikslėlis

Iš vakarų į Lietuvą atkeliavo įdomi ir potencialiai labai žalinga mada – neskiepyti savo vaikų. Internete „apsiskaitę“ tėvai randa įdomių „tiesų,“ kurios lyg ir įrodo, kad vakcinos ir skiepai yra žalingi ir netgi pavojingi. Jų trumpas pasiskaitymas internete kažkodėl vienu mostu nubraukia šimtus metų skaičiuojantį medicinos mokslo progresą.

Nors Rizikos fizikos tematika labiau liečia ekonominius klausimus, bet naudojami įrankiai gali būti ypatingai naudingi suprantant užkrečiamų ligų plėtros stabdymo mechanizmus. Šiuolaikinėje literatūroje dažniausiai nagrinėjami sudėtingi tinklų teorijos modeliai, kurie leidžia išbandyti įvairiais vakcinavimo strategijas. Bet mūsų tikslas šiam tekste yra paprastesnis – parodyti, kad vakcinavimas yra puiki papildoma apsauga. Tad mes naudosime gana paprastą agentų modelį. Skaityti „Bandos imunitetas“ toliau

Įrašo "Mažumos žaidimas" reprezentacinis paveikslėlis

Homo economicus (lot. ekonomikos žmogus) yra patogi idėja padedanti supaprastinti daugelį ekonominių uždavinių, bet ši idėja dažnai gali nuvesti ir klystkeliais. Mažumos žaidimas yra vienas labai paprastas ir stilizuotas pavyzdys kada homo economicus idėja visiškai niekuo negali padėti.

Įsivaizduokime – kiekvieną vakarą grįždami iš darbo galite užsukti į barą arba keliauti tiesiai namo. Namie, prie televizoriaus, visada bus pakankamai malonu praleisti laiką, bet bare gali būti dar smagiau. Tačiau baras nėra guminis jame gali patogiai tilpti tik ribotas klientų skaičius. Paprastumo dėlei tarkime, kad jame gali tilpti kiek mažiau nei pusė jūsų kolegų – kurie lygiai kaip jūs galvoja kur vakare keliauti: tiesiai namo ar į barą? Taigi jūsų tikslas, šio žaidimo kontekste, pasirinkti tą variantą, kuris yra mažiau populiarus tarp jūsų kolegų. Skaityti „Mažumos žaidimas“ toliau

Įrašo "Dinaminis koreliuotų sukinių modelis" reprezentacinis paveikslėlis

Anksčiau esame rašę apie mūsų kolegos, Juliaus Rusecko, pasiūlytą elementarų modelį, kuris atkuria q-Gauso pasiskirstymą. Neseniai sugalvojome kaip į šį modelį įtraukti dinamiką [1]. Šiame tekste trumpai pristatysime patobulintą šio modelio versiją ir atkartosime dalį neseniai sukurpto straipsnio juodraščio turinio.

Priminsime, kad koreliuotų sukinių modelis aprašo galimas stacionarias sukinių grandinėlės konfigūracijas. Šiame modelyje grandinėlės konfigūracijos yra ypatingos tuo, kad gretimi sukiniai dažniausiai žiūri viena kryptimi ir yra tik ribotas atvejų skaičius \( d-1 \) (šiame tekste \( d \) prasmė yra pakitusi, tad būkite atidūs), kai gretimi sukiniai žiūri priešingomis kryptimis. Skaityti „Dinaminis koreliuotų sukinių modelis“ toliau

Įrašo "Netvarkaus magneto modelis" reprezentacinis paveikslėlis

Anksčiau Rizikos fizikoje jau esame rašę apie Izingo modelį, kuris yra vienas kertinių statistinės fizikos modelių ir aprašo feromagnetikus. Mums Izingo modelis yra ypatingai įdomus, nes jis dažnai taikomas socialinių sistemų modeliavime. Vienas tokių pavyzdžių yra anksčiau aprašytasis Bornholdto modelis.

Šį kartą mes dėmesį skirsime Izingo modelio modifikacijai, kuria aprašomi netvarkūs magnetai. Angliškoje literatūroje vietoje mūsų pasirinkto „netvarkių magnetų“ termino yra vartojamas „sukinių stiklo“ (angl. spin glass) terminas. Šiame tekste mes trumpai aptarsime kuo ypatingi šie magnetai, bei pasiūlysime išbandyti interaktyvią HTML5 programėlę. Skaityti „Netvarkaus magneto modelis“ toliau