Tinklų modeliai

Jei reikėtų schematiškai atvaizduoti visuomenę, kaip Jūs tai padarytumėte? XIX a. viduryje vienas sociologijos pradininkų Augustas Komte pasiūlė, kad nagrinėjant socialinius reiškinius derėtų atsižvelgti į mikroskopinius veikėjus, individus ar modelinius agentus, ir jų tarpusavio ryšius. Praėjus pusei amžiaus, XX a., Komte idėjos atsispindėjo pirmuosiuose socialinių tinklų teorijos darbuose, kurių pagrindiniai autoriais buvo G. Simmel ir J. Moreno. J. Moreno darbuose galima išskirti paveikslus, kuriuos jis pavadino sociogramomis. Šie paveikslai priminė tai ką mes šiandien, konkurencijų ir konfliktų fizikos kontekste, vadiname tinklais ar tinklų modeliais. Šių diagramų, ir tuo pačiu tinklų, naudą puikiai iliustruoja J. Moreno frazė: „nagrinėdami šiuos grafikus, mes galime aprėpti visą žmonių tarpusavio santykių įvairovę, tačiau tuo pat metu neprarasdami sąsajos su ta tinklo dalimi, kurią norime išskirti“.

Visgi visuomenės kaip tinklo mes pažinti pilnai ir tiksliai niekada negalėsime. Tam yra įvairiausių priežasčių – visų individų apklausa yra neįmanoma užduotis, o atsitiktinių individų apklausa beveik jokios informacijos apie tinklą neduos, o ir galu gale visuomenė kaip tinklas nuolat kinta. Taigi norint pažinti visuomenę kaip tinklą reikia stebėti bendrus tinklo formavimosi dėsningumus ir kurti visuomenės modelius. Šie modeliai turėtų labai platų pritaikymą – nuo sociologijos (pvz. žmonių apklausoms parinkimas) iki medicinos (pvz. epidėmijų prevencija ir valdymas).

Šiame svetainės skyriuje mes pateiksime kelis tinklų modelius, kurie gali suteikti įžvalgų į tai kaip formuojasi ar atrodo tikri socialiniai tinklai.

XVIII amžiaus pirmoje pusėje Kionigsbergo (dabar Kaliningradas) miesto gyventojai labai didžiavosi savo miestu ir jo septyniais tiltais. Sakoma, kad miestas buvo be galo gražus ir miestelėnai mėgdavo vaikščioti palei upę ir eiti ją kertančiais tiltais. Natūraliai iškilo klausimas ar įmanoma praeiti visais tiltais po vos vieną kartą. Atsakymas ir šios problemos analizė Numberphile video įraše.

Blogiukai įkūrė savo bazę 10 aukštų piramidėje. Šioje piramidėje yra gausybė kambarių, kurių turinys nėra nieko įdomus, bet yra ir vienas kambarys, kuriame yra įranga valdanti mirtiną ginklą. Šią įrangą jums, gerųjų jėgų super-šnipui, reikia sunaikinti. Bet jūs nežinote tikslios vietos kur tas kambarys yra. Jums tėra žinomos kelios užuominos…

Šį vakarą, 22 valandą, per LRT Kultūrą ragaukite Mokslo sriubos su Rizikos fizikos prieskoniu.

Spustelėkite, kad pamatytumėte anonsą.
Spustelėkite paveiksliuką, kad pamatytumėte laidos anonsą.

Jeigu nespėjote pamatyti laidos, sekite Mokslo Sriubos youtube kanalą. Artimiausiu metu jame pasirodys laidos įrašas. Nuorodą į šį įrašą, žinoma, įkelsime ir į Rizikos fiziką.

Įrašo "A. Kononovičiaus disertacijos gynimas" reprezentacinis paveikslėlis

Gruodžio 18 dieną, 14 valandą, Aleksejus Kononovičius gins disertaciją „Finansų rinkų ir socialinių procesų modeliavimas statistinės fizikos metodais“ fizinių mokslų srities, fizikos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Disertacijos gynimas vyks VU Konfucijaus instituto salėje (A. Goštauto g. 12, 432 kabinete, 01108 Vilnius).

Su disertacija galima susipažinti Vilniaus universiteto, Fizinių ir technologijos mokslų centro bibliotekose ir VU svetainėje. Disertaciją galima atsisiųsti ir iš Rizikos fizikos svetainės.

Įrašo "Seminaras VU MII: Netiesiškumas stochastiniuose finansų rinkų modeliuose" reprezentacinis paveikslėlis

Pranešimo tema: „Netiesiškumas stochastiniuose finansų rinkų modeliuose“
Pranešėjas: Aleksejus Kononovičius
Trumpai: Šiame pranešime pagrindinis dėmesys bus skiriamas savotiškam paradoksui – ilgai atminčiai Markoviniuose modeliuose. Žinoma, ilgą atmintį siesime su neteisiniais modeliais.
Kada? Lapkričio 18 dieną, 9:15.
Kur? VU Matematikos ir informatikos institutas (Ateities g. 4, Vilnius).