Jei reikėtų schematiškai atvaizduoti visuomenę, kaip Jūs tai padarytumėte? XIX a. viduryje vienas sociologijos pradininkų Augustas Komte pasiūlė, kad nagrinėjant socialinius reiškinius derėtų atsižvelgti į mikroskopinius veikėjus, individus ar modelinius agentus, ir jų tarpusavio ryšius. Praėjus pusei amžiaus, XX a., Komte idėjos atsispindėjo pirmuosiuose socialinių tinklų teorijos darbuose, kurių pagrindiniai autoriais buvo G. Simmel ir J. Moreno. J. Moreno darbuose galima išskirti paveikslus, kuriuos jis pavadino sociogramomis. Šie paveikslai priminė tai ką mes šiandien, konkurencijų ir konfliktų fizikos kontekste, vadiname tinklais ar tinklų modeliais. Šių diagramų, ir tuo pačiu tinklų, naudą puikiai iliustruoja J. Moreno frazė: „nagrinėdami šiuos grafikus, mes galime aprėpti visą žmonių tarpusavio santykių įvairovę, tačiau tuo pat metu neprarasdami sąsajos su ta tinklo dalimi, kurią norime išskirti“.
Visgi visuomenės kaip tinklo mes pažinti pilnai ir tiksliai niekada negalėsime. Tam yra įvairiausių priežasčių – visų individų apklausa yra neįmanoma užduotis, o atsitiktinių individų apklausa beveik jokios informacijos apie tinklą neduos, o ir galu gale visuomenė kaip tinklas nuolat kinta. Taigi norint pažinti visuomenę kaip tinklą reikia stebėti bendrus tinklo formavimosi dėsningumus ir kurti visuomenės modelius. Šie modeliai turėtų labai platų pritaikymą – nuo sociologijos (pvz. žmonių apklausoms parinkimas) iki medicinos (pvz. epidėmijų prevencija ir valdymas).
Šiame svetainės skyriuje mes pateiksime kelis tinklų modelius, kurie gali suteikti įžvalgų į tai kaip formuojasi ar atrodo tikri socialiniai tinklai.
Aktyviausiai FuturICT projekto rengime besireiškiantys mokslininkai sukompiliavo savo idėjas į keletą labai įdomių straipsnių, kuriuose aptariama šiuolaikinė sudėtingų socialinių sistemų tyrimų problematika. Šiems straipsniai buvo skirtas atskiras „The European Physical Journal Special Topics“ žurnalo numeris. Dauguma šių darbų yra laisvai prieinami, tad kviečiame su jais susipažinti.
Pranešimo tema: „Fizika – ne rizika: Trumpas įvadas į rizikos fiziką“
Pranešėjas: Aleksejus Kononovičius
Trumpai: Nors socialiniai mokslai nuveikė gana daug, bet taip pat akivaizdu ir tai, kad lieka erdvės ir pažvelgti į socialines sistemas ir kiek kitaip. Jos dažnai yra netiesinės ir sudėtingos, tad fizikinis požiūrio kampas gali būti labai naudingas. Šis, naujas, požiūrio taškas ir yra vadinamas rizikos fizika.
Kada? Spalio 18 dieną, 17 valandą.
Kur? VU Fizikos fakultetas (Saulėtekio al. 9, III rūmai, Vilnius), 201 auditorija.
Organizuoja: VU FF Studentų mokslinė draugija.
Facebook įvykis: spausti.
Skaidrės: parsisiųsti.
Jau kitą savaitę Vilniuje startuos didelė tarptautinė konferencija EURO 2012 (ang. European Conference on Operational Research). Operacijų tyrimai (ang. operational research) yra jauna, labai ambicinga ir plačias praktinio taikymo galimybes atverianti mokslo šaka. Operacijų tyrimai dažnai apima Rizikos fizikai giminingas temas – finansų modeliavimą, rizikos analizę ir valdymą, sprendimų darymą. Dažnas pranešimas nagrinės konkretesnius ir bendresnius logistikos, optimizavimo, tinklų analizės uždavinius.
Prie gausaus Lietuvos ir užsienio mokslininkų būrio, konferencijų dalyvių skaičius sieks kelis tūkstančius, prisidės ir vienas nuolatinių Rizikos fizikos tekstų autorių – A. Kononovičius. Pirmadienį, liepos 9 dieną, jis skaitys pranešimą „Herding behavior of agents as a background of financial fluctuations“. Šio pranešimo pagrindą sudarys išsamus Kirmano modelių taikymų finansų rinkoms ir ne tik aptarimas.
Plačiau skaitykite konferencijos svetainėje: euro-2012.lt.
Tinklų modeliai yra tampriai susiję su matematikos šaka – grafų teorija, mat tinklas matematiniu požiūriu yra grafas. Todėl trumpai supažindinsime su kai kuriomis grafų teorijos sąvokomis. Skaityti „Kai kurios grafų teorijos sąvokos“ toliau »
2006-2013 Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas.
