Granovetter’io slenksčių modelis

Įrašo "Granovetter’io slenksčių modelis" reprezentacinis paveikslėlis

Rizikos fizikoje pristatome dar vieną kolektyvinio veiksmo modelį. Prieš dvi savaites nagrinėjome plojimų atsistojus modelį, o ankstesniais metais nemažai rašėme apie „užkrečiamos nuomonės“ Kirmano ir Basso modelius, bei jų tarpusavio panašumus. Dar vienas panašus klasikinis modelis, kurį pristatysime šiame tekste, nagrinėja žmonių polinkį prisidėti prie masinio politinio veiksmo. Šiame tekste nagrinėsime Mark’o Granovetter’io pasiūlytą slenksčių (angl. threshold) modelį.

Modelis

Šis modelis yra paremtas mintimi, kad skirtingų socialinių ar demografinių grupių atstovai skirtingai suvokia riziką. Šis skirtingas rizikos suvokimas nulemia, kad skirtingos socialinės ir demografinės grupės turės skirtingus slenksčius, kuriuos peržengus šių grupių atstovai imsis veiksmo.

Protesto akcija gali prasidėti nuo kelių aktyvistų, kuriems nesvarbu kiek jie nukentės nuo režimo – jie yra tiek nepatenkinti santvarka, kad nebegali tylėti. Kuo daugiau protestuojančių prieš režimą tuo sunkiau režimui su jais susitvarkyti – atitinkamai mažėja rizikos būti nubaustam laipsnis, tad prie aktyvistų prisideda kitos mažiau „baimės“ turinčios socialinės ar demografinės grupės. Pavyzdžiui, studentai. Jiems įsijungus į protestą režimui dar sunkiau protestą suvaldyti, tad rizikos laipsnis mažėja ir toliau taip sudarydamas geras prielaidas kitoms „bailesnėms“ grupėms išreikšti savo poziciją. Galiausiai, jei viskas klostosi sėkmingai, protestas apims visus visų grupių atstovus.

Ką reiškia „klostosi sėkmingai“? Juk atrodo, kad jei žmonės jaučia nepasitenkinimą, tai jie turėtų bet kuriuo atveju išeiti ir protestuoti! Tarkim, kad turime 5 agentų grupes, kurios jaučia nepasitenkinimą režimu. Paprastumo dėlei tarkime, kad visos šios grupės turi po vienodą skaičių agentų ir sekančias elgesio taisykles:

  • 1 grupės atstovai prie protesto prisijungs bet kuriuo atveju,
  • 2 grupės atstovai prisijungs prie protesto, jei matys, kad protestuojančių yra bent 25%,
  • 3 grupės atstovai prisijungs prie protesto, jei matys, kad protestuojančių yra bent 30%,
  • 4 grupės atstovai prisijungs prie protesto, jei matys, kad protestuojančių yra bent 35%,
  • 5 grupės atstovai prisijungs prie protesto, jei matys, kad protestuojančių yra bent 40%.

Protestas įvyks, bet jį palaikys tik viena iš nepatenkintųjų grupių – tik 20% visų nepatenkintųjų. Taip nutiks nes 2 grupės atstovai niekada neįveiks savo „baimės,“ kuriai įveikti reikia 25% nepatenkintųjų protesto.

neivykes protestas

Jeigu sumažinsime 2 grupės agentų polinkio veikti „slenkstį“ iki, tarkime, 15%, tai protestas įvyks ir apims visą bendruomenę.

ivykes protestas

Keisdami grupių kiekį, jų dydžius ir joms priklausančių agentų veiksmo „slenksčius“ galima gauti bet kokio dydžio protestus. Galime atsisakyti pačių grupių ir kiekvienam agentui parinkti nuosavą, pvz., atsitiktinį, veiksmo „slenkstį.“ Tokiu atveju galėsim gauti ne tik įvairaus dydžio protestus, bet ir įvairias protesto „plitimo“ laikines kreives. Visgi visos jos bus „sigmoidinės,“ ištęstos S raidės, formos. Tokias pačias, arba itin panašias, kreives galėtume gauti naudodami ir jau nagrinėtus Kirmano ir Basso modelius. Pastarieji remiasi mažesniu prielaidų skaičiumi, bet jų interpretavimas sociologiniame kontekste yra problematiškesnis nei slenkstinio modelio.

Interaktyvi HTML5 programėlė

Tekstą iliustruojančiuose paveiksluose matėte vaizdus gautus naudojant programėlę esančią žemiau. Ši programėlė naudoja kiek modifikuotą, įtraukiantį laiko ašį, slenkstinį modelį. Kiekviename laiko žingsnyje yra pasirenkamas vienas atsitiktinis agentas:

  • Jeigu agentas jau yra veikiantis (žymimi šviesesne spalva), tai nieko neįvyksta.
  • Jeigu agentas yra pasyvus (žymimi tamsesne spalva), tai jis gali pradėti veikti. Tai priklauso tik nuo jo grupės „slenksčio“ (grupės pažymėtos skirtingomis spalvomis), \( T_i \), ir to kiek šiuo metu agentų protestuoja.

Agentų padėtis gardelėje nėra svarbi, modelis nėra erdvinis, ji naudojama tik iliustravimo tikslais. Greta gardelės atvaizduojamas paveikslas, kuriame brėžiama veikiančių agentų dalies kreivė. Po šiais dviem paveikslais yra rodoma „istorija“ (grupės, kuriems priklausantys agentai paskutiniai prisijungė prie veikiančių agentų).

Žemiau pateiktoje programėlėje galite pasirinkti gardelės dydį (bendrą agentų skaičių), 4 skirtingų grupių aktyvavimosi slenksčius, \( T_i \), bei kokia dalis agentų priklauso kiekvienai grupei, \( p_i \).

Kviečiame pasibandyti!

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *