Vargu ar dažnas susimasto kokią prasmę turi skaičiukai rodomi atsidarius elektroninę bankininkystę. Vargu ar kyla klausimų vedant kortelės PIN kodą. Viskas atrodo paprasta ir akivaizdu. Atrodo, kad taip buvo per amžius. Bet iš tiesų žmonija žingsniavo ilgu ir painiu keliu, kol atkeliavo iki dabartinio pinigų suvokimo. Tikėtina, kad šis kelias dar nebaigtas, mat pastaruoju metu po truputį žengiame naują žingsnį – vertiname ne banknotus (kaip tą darė mūsų tėvai ir seneliai), bet plastikines korteles, kuriuose saugomi elektroniniai pinigai.

Kviečiame pasižiūrėti Extra Credits komandos darbą vaizdo pasakojimus apie popierinių pinigų istoriją. Žemiau pateikiame nuorodą į pirmąjį vaizdo pasakojimą šia tema.

XVIII amžiaus pirmoje pusėje Kionigsbergo (dabar Kaliningradas) miesto gyventojai labai didžiavosi savo miestu ir jo septyniais tiltais. Sakoma, kad miestas buvo be galo gražus ir miestelėnai mėgdavo vaikščioti palei upę ir eiti ją kertančiais tiltais. Natūraliai iškilo klausimas ar įmanoma praeiti visais tiltais po vos vieną kartą. Atsakymas ir šios problemos analizė Numberphile video įraše.

Blogiukai įkūrė savo bazę 10 aukštų piramidėje. Šioje piramidėje yra gausybė kambarių, kurių turinys nėra nieko įdomus, bet yra ir vienas kambarys, kuriame yra įranga valdanti mirtiną ginklą. Šią įrangą jums, gerųjų jėgų super-šnipui, reikia sunaikinti. Bet jūs nežinote tikslios vietos kur tas kambarys yra. Jums tėra žinomos kelios užuominos…

Įrašo "Extra Credits: Paskatų galia" reprezentacinis paveikslėlis

Dažnai politikai ir kiti didieji pasaulio „judintojai“ priima tiesmukus, grubius sprendimus. Dažnai tokius sprendimus lydi netikėtos pasekmės.

Pavyzdžiui, visi gerai žinome, kad degalais varomos mašinos teršia aplinką išmesdamos anglies dvideginį į atmosferą, o elektra varomos mašinos anglies dvideginio neišmeta. Logiška būtų skatinti žmones pirkti ir naudoti elektra varomas mašinas. Bet kai kuriose valstybėse tai nepadeda sumažinti taršos. Kodėl? Todėl, kad elektra yra gaunama deginant iškastinį kurą. Padidėjus elektros vartojimui, tenka sudeginti daugiau iškastinio kuro. Tarša tiesiog persikelia iš vieno sektoriaus į kitą, bet nedingsta savaime.

Meksiko miesto valdžia sugalvojo genialų būdą kaip kitaip kovoti su automobiline tarša – priėmė įstatymą draudžiantį tam tikrą dieną vairuoti mašiną, kurios registracijos numeriai baigiasi tam tikru skaičiumi (pvz., antradienį negalima būtų važiuoti mašinomis, kurių numeris baigiasi 3 arba 5). Tarša turėjo sumažėti maždaug 1/7 (nes mašiną gali vairuoti 6 dienas iš 7), bet ji padidėjo. Kodėl? Nes žmonės pradėjo pirkti pigias nusenusias mašinas, kurias vairavo tą dieną, kai negalėjo vairuoti savo „pagrindinės“ mašinos.

Šias problemas galima būtų numatyti panaudojant… kompiuterinius žaidimus! Stebint kaip žmonės žaidžia juos. Stebint kaip jie reaguoja į išoriškai kuriams paskatas.

Kviečiame žiūrėti Extra Credits video įrašas šia tema.