Įrašo "Bandos imunitetas" reprezentacinis paveikslėlis

Iš vakarų į Lietuvą atkeliavo įdomi ir potencialiai labai žalinga mada – neskiepyti savo vaikų. Internete „apsiskaitę“ tėvai randa įdomių „tiesų,“ kurios lyg ir įrodo, kad vakcinos ir skiepai yra žalingi ir netgi pavojingi. Jų trumpas pasiskaitymas internete kažkodėl vienu mostu nubraukia šimtus metų skaičiuojantį medicinos mokslo progresą.

Nors Rizikos fizikos tematika labiau liečia ekonominius klausimus, bet naudojami įrankiai gali būti ypatingai naudingi suprantant užkrečiamų ligų plėtros stabdymo mechanizmus. Šiuolaikinėje literatūroje dažniausiai nagrinėjami sudėtingi tinklų teorijos modeliai, kurie leidžia išbandyti įvairiais vakcinavimo strategijas. Bet mūsų tikslas šiam tekste yra paprastesnis – parodyti, kad vakcinavimas yra puiki papildoma apsauga. Tad mes naudosime gana paprastą agentų modelį. Skaityti „Bandos imunitetas“ toliau

Simon Anholt ilgą laiko patarinėjo valstybių vadovams kaip pagerinti ekonominius, politinius ir kultūrinius ryšius su kitomis valstybėmis. Šiuo metu jis vadovauja įdomiai iniciatyvai – didžiųjų duomenų pagalba sudaromam gerų valstybių reitingui. Šneka eina ne apie moralinį gėrį ar situaciją tų valstybių viduje, bet apie tai kiek naudos pasauliui sukuria kiekviena valstybė. Žiūrėkite Simon Anholt kalbą įrašytą TED.

O taip pat užmeskite akį į gerų valstybių indeksą.

Įrašo "Kodėl žmonės yra labiau linkę lošti loterijose, kurias laimėti yra mažiau vilties?" reprezentacinis paveikslėlis

Šių metų pradžioje didžiausia JAV loterija Powerball sumažino tikimybę laimėti pagrindinę prizą iki 1 iš 300 milijonų. Tai buvo padaryta su tikslu privilioti daugiau lošėjų ir padidinti loterijos pelningumą. Žinodamas sumažėjusią tikimybę racionalus žmogus, visgi, turėtų elgtis priešingai – mažiau lošti. Tačiau ar taip elgtųsi realus žmogus?

Pagrindinis tokio tipo loterijų kabliukas slypi tame, kad pagrindinis prizas yra kaupiamas (didesnė ar mažesnė pagrindinio prizo dalis keliauja į kitą savaitę) tol kol kas nors jį laimi. Taigi mažesnė tikimybė laimėti pagrindinį prizą (vieno konkretaus žaidimo metu) lems didesnius pagrindinius prizus. Tiesiog pagrindiniai prizai ilgiau išliks nelaimėti, tad turės daugiau laiko „užaugti.“ Kuo didesnis prizas „užaugs,“ tuo daugiau žmonių norės įsitraukti į loteriją ir jį laimėti. Atitinkamai turėtų augti loterijos organizatorių pelnas.

Toks sprendimas yra gana neintuityvus, bet veikiausiai bus veiksmingas.

Platesnę diskusiją rasite Extra Credits vaizdo įraše ir Wired tinklaraštyje.

Įrašo "Mažumos žaidimas" reprezentacinis paveikslėlis

Homo economicus (lot. ekonomikos žmogus) yra patogi idėja padedanti supaprastinti daugelį ekonominių uždavinių, bet ši idėja dažnai gali nuvesti ir klystkeliais. Mažumos žaidimas yra vienas labai paprastas ir stilizuotas pavyzdys kada homo economicus idėja visiškai niekuo negali padėti.

Įsivaizduokime – kiekvieną vakarą grįždami iš darbo galite užsukti į barą arba keliauti tiesiai namo. Namie, prie televizoriaus, visada bus pakankamai malonu praleisti laiką, bet bare gali būti dar smagiau. Tačiau baras nėra guminis jame gali patogiai tilpti tik ribotas klientų skaičius. Paprastumo dėlei tarkime, kad jame gali tilpti kiek mažiau nei pusė jūsų kolegų – kurie lygiai kaip jūs galvoja kur vakare keliauti: tiesiai namo ar į barą? Taigi jūsų tikslas, šio žaidimo kontekste, pasirinkti tą variantą, kuris yra mažiau populiarus tarp jūsų kolegų. Skaityti „Mažumos žaidimas“ toliau