Praeitais metais jau esame rašę, kad darbas Rizikos fizikos kontekste suteikia įvairių įžvalgų į įvairiausias sudėtingas sistemas. Minėtasis straipsnis, 1, kuriame apžvelgėme Rizikos fizikos platformą ir joje pristatytus finansų ir rinkodaros modelius sulaukė daug teigiamų atsiliepimų ir net buvo apdovanotas kaip vienas geriausių 2011 metų IARIA atspausdintų straipsnių. Skaityti „IARIA publikacija apžvelgianti įvairiausias mūsų darbų kryptis“ toliau »
Patirtis sukaupta kuriant modelius šiai, Rizikos fizikos, svetainei yra labai įdomi ir naudinga. Suteikianti įžvalgų į tai kas vyksta įvairių sudėtingų sistemų viduje. Pasinaudodami šia patirtimi mes galime vesti paraleles ir gauti kokybinius ir kiekybinius sutapimus tarp įvairių modelių. Konkrečiai šiame 1, naujai skelbiamame, darbe mes pristatome vieno žingsnio formalizmo 2 panaudojimą siekdami gauti makroskopinius Kirmano modelio 3 variantus.
Skaityti „Agentų ir makroskopinis konfliktų ir verslo procesų modeliavimas ekonomikoje“ toliau »
Basso sklaidos modelis 1 yra labai svarbus rinkodaros modelis (jį jau buvome pristatę šioje svetainėje), kuris numato kaip sėkmingas produktas pasklinda rinkoje. Tuo tarpu kitas svetainėje pristatytas modelis, Kirmano modelis 2, turi labai platų pritaikymą – nuo biologijos iki finansų rinkų. 2 darbe teigiama, kad entomologų pastebėtas elgesys galėtų paaiškinti, kodėl vieni produktai (pvz. knygos) ar paslaugos (pvz. maistas restoranuose) yra populiaresnės už kitas. Taigi galima būtų tikėtis, kad yra įmanoma sutapatinti Kirmano modelį ir Basso sklaidos modelį. Skaityti „Vienakryptis Kirmano modelis“ toliau »
Tokio tipo modeliai, nors yra sudėtingiau kuriami bei turi sudėtingesnę struktūrą, paprastai gali tiksliau atvaizduoti tiriamus reiškinius, nes pačiu savo veikimo principu jie panašesni į realias sistemas. Agentai gali būti labai įvairūs – pavieniai žmonės, vairuotojai, prekybos centro lankytojai, keleiviai, namų ūkiai, transporto priemonės, įmonės ir kt.
Skaityti „Basso sklaidos modelis su agentais“ toliau »
Angliškoje literatūroje ši teorija dažniausiai vadinama „Bass Diffusion“ 1 (Basso difuzija arba plitimas, dar vadinama ir sklaida), ir laikoma, kad tai yra viena iš tiksliausių bendrųjų rinkodaros teorijų, aprašomų empirinėmis formulėmis.
Franko M. Basso straipsnis „A new product growth model for consumer durables“ 2 (Naujų ilgalaikio vartojimo prekių plitimo modelis), pagrindžiantis šį modelį, per 50 metų nuo jo paskelbimo tapo vienu iš labiausiai cituotų žurnalo „Management Science“ publikacijų.
Skaityti „Franko M. Basso gaminio sklaidos teorija“ toliau »
2006-2013 Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas.
