ekonominė konvergencija

Įrašo "Vygintas Gontis: Penn efekto triumfas Europoje" reprezentacinis paveikslėlis

Atlikti šį darbelį paskatino nesenai žurnale The Economist paskelbta publikacija The Big Mac index. Šis indeksas yra sugalvotas populiariai paaiškinti realaus valiutų kurso sąvoką, įvedamą dėl skirtingų kainų lygių skirtingose valstybėse. Problema atsiranda dėl to, kad valiutų rinkoje nustatomi keitimo kursai lemia to paties piniginio vieneto, pvz., JAV dolerio, skirtingą perkamąją galią įvairiose šalyse. Greito maisto restoranų tinklas McDonald‘s visame pasaulyje tiekia standartizuotus vienodos kokybės produktus, pvz., Big Mac. Kadangi šio produkto kokybė ir vartojamoji vertė visose šalyse yra vienoda, tai jo skirtinga kaina reiškia skirtingą kainų lygį įvairiose šalyse arba to paties piniginio vieneto skirtingą perkamąją galią skirtingose šalyse. Ilgai buvo manoma, kad skirtingas kainų lygis yra tik laikinas reiškinys ir ilgainiui valiutų keitimo kursai turi keistis taip, kad kainų lygis išsilygintų, t.y. Big Mac kaina turi tapti vienoda, jei skaičiuojama ta pačia valiuta, nors ir skirtingose šalyse. Deja, taip nėra, kainų lygių skirtumas įvairiose šalyse yra fundamentalus reiškinys, o statistiškai yra stebima, kad kainos yra aukštesnės labiau išsivysčiusiose šalyse. Šis statistinis dėsnis yra pavadintas Penn vardu, o Balassa ir Samuelson nepriklausomai 1964 metais pateikė šio reiškinio paaiškinimą, išskirdami visas prekes ir paslaugas į prekiaujamas tarptautiniu mastu ir vartojamas tik pagaminimo vietoje. Šių dviejų ekonomikos sektorių produktyvumo skirtumai ir tapo Penn efekto aiškinimo pagrindu. Šiuo metu formuojasi nuomonė, kad tai tik vienas galimų labai bendro makroekonominio dėsningumo paaiškinimų, o pats dėsnis reikalauja bendresnės reiškinio teorijos. Skaityti „Vygintas Gontis: Penn efekto triumfas Europoje“ toliau

Įrašo "Vyginto Gončio atsakymas P. Gyliui: Euras tarnaus Lietuvai" reprezentacinis paveikslėlis

Pradėjome metus pakankamai aistringomis diskusijomis Euro tema, o prof. P. Gylio straipsnis Delfyje neleidžia likti nuošalėje ir net kviečia diskusijai. Turiu prisipažinti, kad Vilniaus universiteto išugdytų ekonomistų lemiamas vaidmuo atsikuriančios Lietuvos finansų politikoje buvo nuolatinis asmeninis dirgiklis šalia savo pagrindinės profesijos domėtis ir šiuolaikine ekonomikos teorija bei privertė dalyvauti viešose diskusijose lito tema nuo pat 1994 metų, publikacijas galima rasti asmeninėje svetainėje. Kita vertus, būtų nelabai sąžininga, jei tokia visuomenei aktuali diskusija užsidarytų tik politikų ar bankų analitikų rate, todėl kvietimas yra prasmingas. Skaityti „Vyginto Gončio atsakymas P. Gyliui: Euras tarnaus Lietuvai“ toliau

Įrašo "V. Gontis, A. Kononovicius, K. Acus: Baltijos valstybės turi realias galimybes išlikti ilgalaikio ekonominio augimo lyderėmis ES" reprezentacinis paveikslėlis

Ankstesniame tekste pateikėme statistinę informaciją iš įvairių šaltinių, demonstruojančią ypatingai sparčius ir stabilius Baltijos šalių ekonomikų ilgalaikio augimo tempus. Šiandien jau drąsiai galima teigti, kad net pasaulio finansinė krizė šioms stabilaus augimo tendencijoms galėjo padaryti tik trumpalaikį poveikį. Baltijos šalys vėl yra ES ekonominio augimo lyderėmis ir siekia išlikti tokiomis ateityje.

Tai, kad Baltijos šalių ekonomikos net pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis pirmiausiai stiprėja augančio eksporto dėka, tik patvirtina prielaidas apie ypatingai ryškų Balassa Samuelsono efekto pasireiškimą. Tačiau klausimas, kodėl šis efektas pasireiškia stipriau šiose šalys, reikalauja atskiros analizės. Pavyzdžiui, Vyšegrado šalys, kurių bendrojo vidaus produkto (BVP) lygis yra labai artimas, atrodo turėtų vystytis panašiu greičiu. Nesileisdami į detalesnius modelinius šio klausimo aspektus, norėtume atkreipti dėmesį į darbo užmokesčio statistiką, nes darbo už mokestis yra labai svarbus daugelio makroekonominių augimo modelių parametras. Skaityti „V. Gontis, A. Kononovicius, K. Acus: Baltijos valstybės turi realias galimybes išlikti ilgalaikio ekonominio augimo lyderėmis ES“ toliau

Įrašo "V. Gontis, K. Acus: Baltijos valstybių ekonomikos vejasi ir lenkia Vyšegrado šalis" reprezentacinis paveikslėlis

Tęsdami jau pradėtą šalių ekonominės konvergencijos ir ilgalaikio jų raidos prognozavimo temą, norime atkreipti skaitytojų dėmesį į naujausius Eurostat duomenis, vertinančius Europos ir OECD šalių ekonomikas perkamosios galios standartais (Purchasing Power Standards). Tam yra keletas priežasčių, pirma, norime surasti tinkamiausią būdą lyginti šalių bendruosius vidaus produktus tarpusavyje, antra, siekiame remtis tinkamiausia ir patikima statistika modeliuodami tarptautinius makroekonominius konvergencijos procesus, ir trečia, norime atkreipti didesnį dėmesį į naujausius Eurostat duomenis, ypatingai išryškinančius Baltijos valstybių ekonomikų spartų augimą.

Europos sąjungos (ES) šalių ekonominė raida yra gyvas tarptautinės makroekonomikos eksperimentas, kurio teorinis nagrinėjimas, ir pagal galimybes modeliavimas, yra rimtas iššūkis visiems analitikams ir teoretikams. ES patirtis turės daug didesnę reikšmę tik tuo atveju, jei čia vykstantys ekonominiai procesai bus suprasti ir teoriniame lygmeny, o pastebėti dėsningumai pasitarnaus priimant tolimesnės jos raidos sprendimus. Mūsų nuomone, jau dabar stebimi dėsningumai reiškia neįtikėtinai stabilias tendencijas, kurios ilgalaikes ekonominės raidos prognozes gali priskirti tiksliųjų mokslų kategorijai, nepalyginamai didesniu mastu nei, pavyzdžiui, galimybę kurti ilgalaikes oro prognozes. Skaityti „V. Gontis, K. Acus: Baltijos valstybių ekonomikos vejasi ir lenkia Vyšegrado šalis“ toliau

Įrašo "Įtempta 2013 metų vasara" reprezentacinis paveikslėlis

Šių, 2013, metų vasara bus gana įtemptas metas mūsų tyrėjams. Birželio mėnesį vyks net keturios konferencijos, kuriose su pranešimais dalyvaus mūsų grupės nariai – Lietuvoje ir užsienyje bus perskaityti 4 žodiniai pranešimai ir vienas stendinis. Nuo liepos mėnesio prasidės LMT finansuojama studentų mokslinė praktika temomis „Ekonominė konvergencija kaip termodinaminis realaus valiutų kurso stiprėjimas“ (vadovas dr. (HP) Vygintas Gontis; praktikantas Kęstutis Acus) ir „Sudėtingų stochastinių sistemų valdymas“ (vadovas Aleksejus Kononovičius; praktikantas Ignas Kazakevičius). Skaityti „Įtempta 2013 metų vasara“ toliau

Įrašo "LMT: Kvietimas studentų 2013 m. vasaros mokslinės praktikos vietoms užimti" reprezentacinis paveikslėlis

Iki šių metų gegužės 9 d. galima teikti paraiškas vasaros mokslinės praktikos vietai užimti. Rizikos fizikos svetainės autoriai, dr. (HP) Vygintas Gontis ir doktorantas Aleksejus Kononovičius, studentams siūlo dvi temas, kurios yra artimos šioms Rizikos fizikoje aprašytoms temoms:

Daugiau informacijos Lietuvos mokslų tarybos svetainės kvietimų skiltyje (konkretų kvietimą žiūrėti čia) ir projekto „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“ portale (žr. čia).

Įrašo "V. Gontis, A. Kononovicius: Baltijos valstybių ekonominio augimo fenomenas" reprezentacinis paveikslėlis

Nors visos valstybės ir tarptautinės organizacijos skiria labai daug dėmesio Bendrojo vidaus produkto (BVP) statistikai, šalių ekonominio augimo tarpusavio palyginimas išlieka pakankamai keblus uždavinys. Ekonomistai ir statistikai operuoja labai įvairiais BVP rodiklio perskaičiavimais atsižvelgiant į infliaciją (kainų augimą), gyventojų skaičiaus kitimą, valiutų kursų pasikeitimus ir kt. Lyginami ne tik absoliutūs BVP įverčiai, apskaičiuoti vieninga valiuta, bet ir jų pokyčiai per metus ar per ketvirtį. Čia mes norime pasiūlyti šalių BVP lyginimo metodą, kurio tikslas yra įvertinti jų indėlio į Pasaulio ar regiono ekonomiką pokyčius ir tuo pačiu nustatyti ekonominės konvergencijos tempus. Šiuo tikslu pasirenkame BVP įvertinimą viena bendra valiuta (šiuo atveju JAV doleriais), suskaičiuotą einamųjų metų kainomis ir naudojant einamųjų metų šalies valiutos keitimo kursą su JAV doleriu. Kad būtų galima lyginti skirtingo dydžio valstybes, toks BVP perskaičiuojamas vienam tos šalies gyventojui. Šiuos duomenis beveik visoms pasaulio valstybėms ir atskiriems regionams paimame iš Pasaulio banko duomenų bazės, kur jie yra laisvai prieinami visiems vartotojams. Skaityti „V. Gontis, A. Kononovicius: Baltijos valstybių ekonominio augimo fenomenas“ toliau