Extra Credits

Kompiuteriniuose žaidimuose žaidėjų valdomi herojai vykdo kvestus, žudo monstrus ir taip uždirba pinigus, kuriuos vėliau išleidžia įrangos tobulinimui ar tiesiog maloniems niekučiams (nuosavas namas, gyvūnas ir pan.). Tačiau šioje „mechanikoje“ slypi problema – pinigai yra sukuriami iš niekur. Tie pinigai, kuriuos turėjo goblinų gentis niekada nesisuko žaidimo ekonomikoje. Tas pats NPC (ne žaidėjo personažas) tą pačią užduotį MMO žaidime siūlys kiekvienam žaidėjui kas kartą sumokėdamas sumą, kurią pasirinko žaidėjai. Šiuo atveju gal kiek mažiau akivaizdu, bet šie pinigai niekada iš tikrųjų nesisuko žaidimo ekonomikoje. Toks užduočių vykdymas, monstrų medžiojimas sukuria pinigus iš niekur. Kai žaidėjas yra vienas, tai nėra didelė bėda, bet kai žaidėjų tūkstančiai, tai gali atsirasti hyperinfliacija. Apie tai kas tai yra ir kaip su tuo kovoja žaidimų kūrėjai kviečiame pasižiūrėti Extra Credits vaizdo įraše.

Vargu ar dažnas susimasto kokią prasmę turi skaičiukai rodomi atsidarius elektroninę bankininkystę. Vargu ar kyla klausimų vedant kortelės PIN kodą. Viskas atrodo paprasta ir akivaizdu. Atrodo, kad taip buvo per amžius. Bet iš tiesų žmonija žingsniavo ilgu ir painiu keliu, kol atkeliavo iki dabartinio pinigų suvokimo. Tikėtina, kad šis kelias dar nebaigtas, mat pastaruoju metu po truputį žengiame naują žingsnį – vertiname ne banknotus (kaip tą darė mūsų tėvai ir seneliai), bet plastikines korteles, kuriuose saugomi elektroniniai pinigai.

Kviečiame pasižiūrėti Extra Credits komandos darbą vaizdo pasakojimus apie popierinių pinigų istoriją. Žemiau pateikiame nuorodą į pirmąjį vaizdo pasakojimą šia tema.

Įrašo "Extra Credits: Paskatų galia" reprezentacinis paveikslėlis

Dažnai politikai ir kiti didieji pasaulio „judintojai“ priima tiesmukus, grubius sprendimus. Dažnai tokius sprendimus lydi netikėtos pasekmės.

Pavyzdžiui, visi gerai žinome, kad degalais varomos mašinos teršia aplinką išmesdamos anglies dvideginį į atmosferą, o elektra varomos mašinos anglies dvideginio neišmeta. Logiška būtų skatinti žmones pirkti ir naudoti elektra varomas mašinas. Bet kai kuriose valstybėse tai nepadeda sumažinti taršos. Kodėl? Todėl, kad elektra yra gaunama deginant iškastinį kurą. Padidėjus elektros vartojimui, tenka sudeginti daugiau iškastinio kuro. Tarša tiesiog persikelia iš vieno sektoriaus į kitą, bet nedingsta savaime.

Meksiko miesto valdžia sugalvojo genialų būdą kaip kitaip kovoti su automobiline tarša – priėmė įstatymą draudžiantį tam tikrą dieną vairuoti mašiną, kurios registracijos numeriai baigiasi tam tikru skaičiumi (pvz., antradienį negalima būtų važiuoti mašinomis, kurių numeris baigiasi 3 arba 5). Tarša turėjo sumažėti maždaug 1/7 (nes mašiną gali vairuoti 6 dienas iš 7), bet ji padidėjo. Kodėl? Nes žmonės pradėjo pirkti pigias nusenusias mašinas, kurias vairavo tą dieną, kai negalėjo vairuoti savo „pagrindinės“ mašinos.

Šias problemas galima būtų numatyti panaudojant… kompiuterinius žaidimus! Stebint kaip žmonės žaidžia juos. Stebint kaip jie reaguoja į išoriškai kuriams paskatas.

Kviečiame žiūrėti Extra Credits video įrašas šia tema.

Įrašo "Kodėl žmonės yra labiau linkę lošti loterijose, kurias laimėti yra mažiau vilties?" reprezentacinis paveikslėlis

Šių metų pradžioje didžiausia JAV loterija Powerball sumažino tikimybę laimėti pagrindinę prizą iki 1 iš 300 milijonų. Tai buvo padaryta su tikslu privilioti daugiau lošėjų ir padidinti loterijos pelningumą. Žinodamas sumažėjusią tikimybę racionalus žmogus, visgi, turėtų elgtis priešingai – mažiau lošti. Tačiau ar taip elgtųsi realus žmogus?

Pagrindinis tokio tipo loterijų kabliukas slypi tame, kad pagrindinis prizas yra kaupiamas (didesnė ar mažesnė pagrindinio prizo dalis keliauja į kitą savaitę) tol kol kas nors jį laimi. Taigi mažesnė tikimybė laimėti pagrindinį prizą (vieno konkretaus žaidimo metu) lems didesnius pagrindinius prizus. Tiesiog pagrindiniai prizai ilgiau išliks nelaimėti, tad turės daugiau laiko „užaugti.“ Kuo didesnis prizas „užaugs,“ tuo daugiau žmonių norės įsitraukti į loteriją ir jį laimėti. Atitinkamai turėtų augti loterijos organizatorių pelnas.

Toks sprendimas yra gana neintuityvus, bet veikiausiai bus veiksmingas.

Platesnę diskusiją rasite Extra Credits vaizdo įraše ir Wired tinklaraštyje.

Įrašo "Extra Credits: Pietų jūrų burbulas" reprezentacinis paveikslėlis

XVIII amžiuje Didžioji Britanija sumanė konsoliduoti valstybinę skolą ir sumažinti jos administravimo išlaidas. Keli gudrūs žmonės pasiūlė įkurti Pietų jūrų kompaniją, kuri turėjo prekiauti su Pietų Amerikos kolonijomis ir iš to padengti valstybės skolą. Kabliukas buvo tame, kad tokia prekyba nebuvo įmanoma, nes Pietų Ameriką tuo metu valdė Ispanija, kuri kariavo su Didžiąja Britanija. Visgi dėl gudrių manipuliacijų su skolų rašteliais, bei žmogiškos psichologijos išmanymo, dalinamų skambių pažadų kompanija buvo itin sėkminga biržoje. Ištisus 10 metų jos akcijų kaina tik augo nepaisant to, kad pati įmonė taip ir nesugeneravo pelno iš prekybos.

Kviečiame pažiūrėti Extra Credits sukurtus video apie šį istorinį burbulą ir sužinoti daugiau apie to meto įvykius. Juos rasite adresu https://www.youtube.com/watch?v=k1kndKWJKB8&list=PLhyKYa0YJ_5Aq7g4bil7bnGi0A8gTsawu&index=17. Žemiau įkėlėme nuorodą į pirmąjį iš jų.