lošimų teorija

Kada žmogus pradeda suvokti kas yra „teisinga“ ir pradeda šį savo suvokimą realizuoti? Pasinaudodami lošimų teorija ir atitinkamai sukonstruotais sociologijos eksperimentais tyrėjai supranta, kad tai susiję su gebėjimu… skaičiuoti! Še jums, humanitariniai mokslai :)

Kviečiame pasižiūrėti DNews laidą apie mokslininkų atliktą tyrimą.

Įrašo "Tas nelogiškas pasaulis – balsavimo paradokas" reprezentacinis paveikslėlis

XVIII amžiuje Nikolas de Kondorsė (Nicolas de Condorcet), prancūzų matematikas ir filosofas, aprašė įdomią situaciją, kuri mūsų laikais yra plačiau žinoma kaip balsavimo paradoksas. Ši situacija yra vienas geriausių pavyzdžių parodančių, kad žmonių elgsena individualiame lygmenyje gali būti pati logiškiausia ir protingiausia, bet kolektyviniame, visuomenės lygmenyje, logika ir protas gali tiesiog išnykti. Skaityti „Tas nelogiškas pasaulis – balsavimo paradokas“ toliau

Įrašo "Naujas Coursera kursas – konkurencinė strategija" reprezentacinis paveikslėlis

Liepos 1 dieną Coursera svetainėje startavo internetiniai video kursai „Konkurencinė strategija“ (angl. Competitive Strategy). Šių kursų metu bus siekiama paliesti pačius elementariausius lošimų teorijos taikymus praktikoje, bandyti leisti suprasti kaip verslas priima vienus ar kitus sprendimus.

Kursus veda prof. Tobias Kretschmer iš LMU Munich.

Kviečiame išbandyti!

Anksčiau esame rašę apie TV žaidimą tapusį matematiniu „galvosūkiu“ (žr. Monty Hall problemos aprašymą). Šį kartą pateikiame pavyzdį kaip gerai žinomas matematinis „lošimas“ tapo TV žaidimo pagrindu. Siūlome pažiūrėti laidos „Golden Balls“ finalinio etapo „Split or steal“ įrašą.

Žaidimo esmė yra elementari, bet kaip nebūtų keista – teisingo sprendimo ar laiminčios strategijos čia nėra ir negali būti. Įdomu ir tai, kad toks elementarus modelis gali būti panaudotas žmonių visuomeniškumo ir egoistiškumo supratimui [1].

Įrašo "Sankt Peterburgo paradoksas" reprezentacinis paveikslėlis

1738 metais Danielius Bernulis, tas pats kuris fizikų tarpe yra žinomas dėl skysčių ir dujų dinamikos nagrinėjimo, „Sankt Peterburgo Imperatoriškosios mokslo akademijos komentaruose“ aprašė paradoksalų uždavinį-žaidimą. Žaidimo esmė yra tokia – vedėjas mėto monetą tol kol pirmąjį kartą atvirs herbas, po kiekvieno metimo jis žaidėjui sumoka \( 2^n \) (kur \( n \) yra metimo numeris) sutartų pinigų. Klausimas susijęs su žaidimui, taigi mūsų uždavinys, skambėtų taip – kokia optimali žaidimo „kaina“? T.y. kiek pinigų vedėjas turėtų prašyti iš žaidėjo už žaidimą, kad pastarasis neatsisakytų žaisti, bet kad ir pats vedėjas neturėtų nepateisinamų nuostolių. Skaityti „Sankt Peterburgo paradoksas“ toliau