bendrasis vidaus produktas

Įrašo "Pasaulis vėl pasitinka finansinio burbulo sprogimą nepasiruošęs" reprezentacinis paveikslėlis

Tai kas šiuo metu vyksta pasaulio finansų rinkose liečia visus, nes tolimesnė įvykių raida gali skaudžiai užkabinti visas mūsų gyvenimo sritis. Nors numatyti, kaip procesai vystysis artimiausius keletą mėnesių yra sunku, mūsų dėmesys tam kas vyksta pasaulio finansų rinkose turi būti pats rimčiausias, o veiksmai, kiek galima savalaikiai. O kas gi vyksta?

Nors šią vasarą pasaulio žiniasklaidos dėmesys perdėtai buvo nukreiptas į įvykius Graikijoje, beje, tai ir toliau tęsiasi, didžiausios ekonominės finansinės permainos vyksta Kinijoje, o atgarsiai jau sklinda labai plačiai. Kinija jau 2008 metais, reaguodama į pasaulio finansų krizę, viena pirmųjų įgyvendino 586 milijardų dolerių finansinio skatinimo programą, nukreiptą gerinti šalies infrastruktūrą. Nors išoriškai Kinijos pastangos įveikti pasaulio krizę atrodė labai sėkmingos, šalies BVP ir toliau augo greičiausiai pasaulyje, pats finansinio skatinimo mechanizmas veikė labai netobulai, išpūsdamas ekonomiškai nepagrįstus investicinius projektus, nepamatuotą nekilnojamo turto plėtrą, ir sukurdamas naujas ekonomines disproporcijas šalies viduje. Vertinama, kad ši programa sudarė apie 90 proc. Kinijos ekonominio augimo po 2008 metų (žr. Bill Powell straipsnį Time portale). Buvo tokių gigantiškų projektų, kurie savaime baigėsi didžiulėmis nesėkmėmis. Skaityti „Pasaulis vėl pasitinka finansinio burbulo sprogimą nepasiruošęs“ toliau

Įrašo "Nuobodus realaus BVP argumentas, naudojamas prieš Eurą" reprezentacinis paveikslėlis

Nors Paulas Krugmanas yra viena ryškiausių asmenybių, kritikuojančių Euro idėją [1], kiti profesionalūs ekonomistai ir žurnalistai taip pat daug prisideda viešai kritikuodami Euro zonos makroekonominę politiką. Graikijos problema taip pat tapo didelių diskusijų objektu, kadangi jaučiamas pastovus nuomonių, nuo tiesioginio Euro projekto neigimo iki visų jo įgyvendinimo etapų kritikos, spaudimas. „Supraskite,“ pagrindinė Europos ekonominio vystymosi problema kyla iš blogos bendros valiutos idėjos ir jos klaidingo įgyvendinimo dėl to stringa ir visas ES projektas. Skaityti „Nuobodus realaus BVP argumentas, naudojamas prieš Eurą“ toliau

Įrašo "Socio-ekonominius dėsningumus galima aiškinti ir… kalbos ypatumais" reprezentacinis paveikslėlis

Tokias sudėtingas sistemas kaip mūsų visuomenė ir mūsų ekonomika galima bandyti aiškinti ne vien semiantis įkvėpimo fizikoje, matematikoje ar socialiniuose moksluose. Pasirodo, kad dalį supratimo gali bandyti įnešti ir humanitarai. Yra pastebėta, kad žmonės, kurių gimtosios kalbos neturi atskiro būsimojo laiko („rytoj lyja“; pvz., vokiečių), yra labai linkę taupyti nei tie žmonės, kurių kalbos turi būsimąjį laiką („rytoj lis“; pvz., anglų ar lietuvių). Žemiau pateikiame du vaizdo įrašus – vienas sukurtas eBay Deals, kuris labai bendrai ir populiariai aptaria pačias įvairiausias galimas kalbos įtakos elgsenai sritis, ir kitą įrašytą TED, kuriame K. Chen pristato savo tyrimus, – kuriuose šie tyrimai aptariami plačiau. Skaityti „Socio-ekonominius dėsningumus galima aiškinti ir… kalbos ypatumais“ toliau

Įrašo "Dvi įdomios kalbos apie Kinijos politinį ir ekonominį modelį" reprezentacinis paveikslėlis

Ankstesniame tekste rašėme apie socializmo ir kapitalizmo priešpriešą ir domėjomės šia problema iš elementarių kinetinių modelių pusės. Tuo tarpu realiame tarptautiniame kontekste, veikiausiai ne visai teisingai, žiniasklaida naudoja šių ideologijų priešpriešą aiškindama nesutarimus tarp Kinijos ir JAV ar Rusijos ir JAV. Žinoma šių valstybių ekonominiai, o ypač politiniai, modeliai skiriasi, bet ar iš tiesų jie yra tokie kokius juos piešia žiniasklaida? Kviečiame pasiklausyti dviejų įdomių kalbų, apie Kinijos ekonominį ir politinį modelius, paskelbtų ted.com svetainėje. Skaityti „Dvi įdomios kalbos apie Kinijos politinį ir ekonominį modelį“ toliau

Įrašo "Vygintas Gontis: Penn efekto triumfas Europoje" reprezentacinis paveikslėlis

Atlikti šį darbelį paskatino nesenai žurnale The Economist paskelbta publikacija The Big Mac index. Šis indeksas yra sugalvotas populiariai paaiškinti realaus valiutų kurso sąvoką, įvedamą dėl skirtingų kainų lygių skirtingose valstybėse. Problema atsiranda dėl to, kad valiutų rinkoje nustatomi keitimo kursai lemia to paties piniginio vieneto, pvz., JAV dolerio, skirtingą perkamąją galią įvairiose šalyse. Greito maisto restoranų tinklas McDonald‘s visame pasaulyje tiekia standartizuotus vienodos kokybės produktus, pvz., Big Mac. Kadangi šio produkto kokybė ir vartojamoji vertė visose šalyse yra vienoda, tai jo skirtinga kaina reiškia skirtingą kainų lygį įvairiose šalyse arba to paties piniginio vieneto skirtingą perkamąją galią skirtingose šalyse. Ilgai buvo manoma, kad skirtingas kainų lygis yra tik laikinas reiškinys ir ilgainiui valiutų keitimo kursai turi keistis taip, kad kainų lygis išsilygintų, t.y. Big Mac kaina turi tapti vienoda, jei skaičiuojama ta pačia valiuta, nors ir skirtingose šalyse. Deja, taip nėra, kainų lygių skirtumas įvairiose šalyse yra fundamentalus reiškinys, o statistiškai yra stebima, kad kainos yra aukštesnės labiau išsivysčiusiose šalyse. Šis statistinis dėsnis yra pavadintas Penn vardu, o Balassa ir Samuelson nepriklausomai 1964 metais pateikė šio reiškinio paaiškinimą, išskirdami visas prekes ir paslaugas į prekiaujamas tarptautiniu mastu ir vartojamas tik pagaminimo vietoje. Šių dviejų ekonomikos sektorių produktyvumo skirtumai ir tapo Penn efekto aiškinimo pagrindu. Šiuo metu formuojasi nuomonė, kad tai tik vienas galimų labai bendro makroekonominio dėsningumo paaiškinimų, o pats dėsnis reikalauja bendresnės reiškinio teorijos. Skaityti „Vygintas Gontis: Penn efekto triumfas Europoje“ toliau

Įrašo "V. Gontis, A. Kononovicius, K. Acus: Baltijos valstybės turi realias galimybes išlikti ilgalaikio ekonominio augimo lyderėmis ES" reprezentacinis paveikslėlis

Ankstesniame tekste pateikėme statistinę informaciją iš įvairių šaltinių, demonstruojančią ypatingai sparčius ir stabilius Baltijos šalių ekonomikų ilgalaikio augimo tempus. Šiandien jau drąsiai galima teigti, kad net pasaulio finansinė krizė šioms stabilaus augimo tendencijoms galėjo padaryti tik trumpalaikį poveikį. Baltijos šalys vėl yra ES ekonominio augimo lyderėmis ir siekia išlikti tokiomis ateityje.

Tai, kad Baltijos šalių ekonomikos net pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis pirmiausiai stiprėja augančio eksporto dėka, tik patvirtina prielaidas apie ypatingai ryškų Balassa Samuelsono efekto pasireiškimą. Tačiau klausimas, kodėl šis efektas pasireiškia stipriau šiose šalys, reikalauja atskiros analizės. Pavyzdžiui, Vyšegrado šalys, kurių bendrojo vidaus produkto (BVP) lygis yra labai artimas, atrodo turėtų vystytis panašiu greičiu. Nesileisdami į detalesnius modelinius šio klausimo aspektus, norėtume atkreipti dėmesį į darbo užmokesčio statistiką, nes darbo už mokestis yra labai svarbus daugelio makroekonominių augimo modelių parametras. Skaityti „V. Gontis, A. Kononovicius, K. Acus: Baltijos valstybės turi realias galimybes išlikti ilgalaikio ekonominio augimo lyderėmis ES“ toliau